Mirino lagūna

Mirino lagūna arba Mirino ežeras (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín) – lagūninis ežeras pietų Brazilijoje (Pietų Rio Grandė) ir Urugvajuje; antroji pagal plotą Pietų Amerikos lagūna (po Patos ežero). Lagūnos ilgis apie 190 km, plotis iki 45 km, plotas 3830 km². Nuo Atlanto vandenyno ją skiria pelkėta 17–55 km pločio smėlio juosta (joje yra Mangeiros ežeras).

Mirino lagūna
Mirino lagūnos pakrantė ties Praja da Kapila (Brazilija) Mirino lagūnos pakrantė ties Praja da Kapila (Brazilija)
Vieta	Brazilija  Urugvajus
Plotas	3830 km²
Kranto linijos ilgis	547 km
Kilmė	jūrinė
Didžiausias gylis	5–6 m
Įteka	Žagvaraunas, Takvari, Seboljati
Išteka	San Gonsalo kanalas
Mirino lagūna
Koordinatės	32°45′0″ p. pl. 52°50′0″ v. ilg. / 32.75000°š. pl. 52.83333°r. ilg. / 32.75000; 52.83333
Vikiteka	Mirino lagūna

Palydovinė lagūnos nuotrauka

Su šiauriau plytinčia Patoso lagūna jungiasi San Gonsalo kanalu (Canal do São Gonçalo).

Mirino ežero baseiną (apie 60 000 km²) sudaro žemos, drėgnos lygumos, pievos, šlapžemės. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 1 200–1 500 mm. Lagūnos vanduo naudojamas pasėlių (ypač ryžių) drėkinimui. Mirino lagūna laivuojama nedidelės grimzlės laivais. Pakrantės pelkėtos, didelių gyvenviečių nėra.

Šaltiniai

1. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. , Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
2. Mapa físico do estado do Rio Grande do Sul
3. Mirimo ẽžeras (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín; Merino ẽžeras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
4. Mirim Lagoon. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.