Minarchizmas

Nepainioti su monarchizmu.

Minarchizmas – politinė ideologija, anarchizmo forma, teigianti, kad valstybė egzistuoti privalo, tačiau jos įtaka turi būti ypač maža – tik tokia, kokios užtektų apginti asmens teises ir laisves, kitu atveju likusias negindamas. Tuo jis skiriasi nuo visiško anarchizmo ar anarchokapitalizmo, teigiančio, kad jau vien pats valstybės egzistavimas yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, todėl ne tik nebūtinas, bet ir žalingas dalykas.

Minarchizmo terminą pirmasis pavartojo liberalizmo ir anarchokapitalizmo ideologas apie 1970 m.

Nors minarchistai sutinka dėl paties principo, kad asmens laisvė yra svarbiausias kriterijus sprendžiant kurias gyvenimo sritis turėtų tvarkyti valstybė, egzistuoja nesutarimai dėl pačių sričių. Turbūt labiausiai kraštutinis variantas yra palikti valstybei tik teisėsaugą ir įstatymų leidimą. Šiek tiek nuosaikesni minarchistai pasisako ir už įvairaus bendro visuomenės turto – pavyzdžiui, pinigų leidimo, kelių ir geležinkelių priežiūros palikimą valstybei.

Taip pat minarchistai pasisako už kuo didesnę valstybės decentralizaciją, pavyzdžiui, didesnę miestų ar regionų savivaldą, kadangi sprendimai jų nuomone turėtų būti geresni, kai jų priėmėjai yra arčiau aptariamų objektų.

Ši ideologija kritikuojama kaip prieštaringa. Pavyzdžiui, jau vien tam, kad valstybė galėtų egzistuoti – nesvarbu, kokias ji turės teises ir kokias sritis tvarkys – jos piliečiai privalo būti apmokestinti. Tai jau pažeidžia asmens teisę į savo turtą, be to automatiškai reikalauja palikti valstybei galimybę naudoti prievartą prieš asmenį tais atvejais, kai jis atsisako mokėti mokesčius.

Žinomiausi minarchistai: Ludwig von Mises, Friedrich Hayek, Milton Friedman ir kiti.

Nuorodos

• International Society for Individual Liberty