Michelangelo Antonioni

Michelangelo Antonioni
Mikelandželas Antonionis
Gimė	1912 m. rugsėjo 29 d. Ferara, Italijos karalystė
Mirė	2007 m. liepos 30 d. (94 metai) Roma, Italija
Tautybė	Italija
Pilietybė	Italijos
Veikla	kino režisierius ir
Išsilavinimas	ekonomika
Alma mater	Bolonijos universitetas
Žinomas (-a) už	„“ (1953 m.) „“ (1955 m.) „“ (1964 m.) „Blowup“ (1966 m.) „“ (1982 m.)
Žymūs apdovanojimai
Oskaras (1956 m.), Auksinė palmės šakelė (1967 m., 1982 m.)
Vikiteka	Michelangelo Antonioni

Mikelandželas Antonionis (it. Michelangelo Antonioni; g. 1912 m. rugsėjo 29 d. – 2007 m. liepos 30 d.) – garsus italų modernistinio kino režisierius.

Biografija

M. Antonionis gimė Feraroje pasiturinčio žemės savininko šeimoje. 1935 m. baigė ekonomikos studijas Bolonijos universitete. 1940 m. išvyko į Romą, kur studijavo režisūrą Centro Sperimentale di Cinematografia mokykloje.

Pirmasis sėkmingas režisieriaus filmas buvo „“ (L'avventura, 1960). Vėliau sekė „“ (La Notte, 1961) ir „“ (1962). Šie trys filmai laikomi trilogija, nors nėra vienas kito tęsiniai, tačiau panašūs stiliumi ir tema, visuose nagrinėjamas žmonių susvetimėjimas šiuolaikiniame pasaulyje.

Pirmasis spalvotas Antonioni filmas – „“ (Il deserto rosso, 1964), taip pat savo tema yra panašus į ankstesnius tris, todėl kartais laikomas ketvirtuoju serijoje.

Vėliau režisierius pasirašė sutartį trims filmams anglų kalba su prodiuseriu Carlo Ponti. Jau pats pirmasis – „Blowup“ (1966) patyrė didelę sėkmę. Manoma, viena iš sėkmės priežasčių buvo tam laikotarpiui neįprastai atviros seksualinės scenos. Šiek tiek mažesnio populiarumo susilaukė antrasis filmas – „Zabriskie Point“ (1970), pirmasis, kuriame veiksmas vyksta Amerikoje. Šio filmo garso takeliui specialiai muziką kūrė tokie žinomi atlikėjai, kaip Pink Floyd, The Rolling Stones ir . Trečiasis filmas – „“, kuriame vaidino Jack Nicholson, vėl susilaukė didelio pripažinimo ir buvo nominuotas apdovanojimui Kanų kino festivalyje.

1985 m. Michelangelo Antonioni patyrė apopleksijos priepuolį. Nors atsigavo ir toliau statė filmus, nuo to laiko jis nebegalėjo kalbėti.

Filmui „“, kuriame vaidina ir , dalį scenų filmavo vokiečių režisierius , tačiau tik nedaugelis jų pateko į galutinį filmą.

1996 m. Michelangelo Antonioni gavo Oskaro apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus kine, kurį įteikė Jack Nicholson. Po kelių mėnesių ši prizinė statulėlė buvo pavogta.

Paskutinis režisieriaus filmas, „Eros“ (2004), nufilmuotas režisieriui suėjus 90 metų.

Michelangelo Antonioni populiariojoje kultūroje susilaukė atminimo paminėjimų iš Monty Python, taip pat yra minimas Brodvėjaus miuzikle „“.

Stilius

Antonioni filmai plačiai pripažįstami padarę didelę įtaką kino estetikai. Būtent estetikai juose skiriamas didžiausias dėmesys, dažnos ilgos tylios scenos be aktyvaus veiksmo ar dialogų. Neretai nėra aiškaus tęstinumo. Pavyzdžiui, „Anapus debesų“ pasakojamos trys istorijos, ne tik kad nei viena nesusijusi su kita, bet ir pačios yra tarsi ištrauktos iš kažkokio kito konteksto, be aiškios pradžios ir pabaigos. Jas jungia tik herojus, besilankantis nupasakojamose vietovėse.

Ingmaras Bergmanas Antonioni filmus pavadino panašiais į sapną.

Filmografija

• Gente del Po (Po žmonės, 1943)
• Nettezza urbana (1948)
• Oltre L'oblio (1948)
• Roma-Montevideo (1948)
• L'Amorosa menzogna (1949)
• Sette cani e un vestito (1949)
• Bomarzo (1949)
• Ragazze in Bianco (1949)
• Superstizione (1949)
• La villa dei mostri (Pabaisų namas, 1950)
• Cronaca di un amore (Meilės kronika, 1950)
• La Funivia del Faloria (1950)
• I vinti (1952)
• La signora senza camelie (Kamilė be kamelijų) (1953)
• Le amiche (1955)
• Il grido (1957)
• (Nuotykis) (1960)
• (Naktis) (1961)
• (1962)
• (Raudonoji dykuma) (1964)
• I Tre volti (Trys moters veidai) (1965)
• Blowup (1966)
• (1970)
• Chung Kuo (1972) (dokumentinis)
• (Keleivis) (1975)
• Il Mistero di Oberwald (Obervaldo paslaptis, 1980)
• Identificazione di una donna (1982)
• (1992)
• (1995) (kartu su )
• Eros (2004)
• Lo sguardo di Michelangelo (2004)

Šaltiniai

1. Antonioni Michelangelo (Mikelandželas Antonionis) . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 597-598 psl.

Nuorodos

• IMDB: Michelangelo Antonioni
• Senses of Cinema
• Antonioni archive