Mesjė 41

Mesjė 41 (M41, NGC 2287) – padrikasis spiečius, esantis Didžiojo Šuns žvaigždyne. Atstumas iki šio spiečiaus yra 2300 šviesmečių, objekto regimasis ryškis – 4,5.

Mesjė 41.

Mesjė 41 spiečių kažkada iki 1654 m. atrado , tačiau jis galėjo būti žinomas dar Aristoteliui (~325 m. pr. m. e.). 1702 m. šį spiečių nepriklausomai atrado , 1749 m. šį objektą dar sykį nepriklausomai atrado , o 1765 m. sausio 16 d. į savo katalogą įtraukė Charles Messier.

Mesjė 41 spiečiuje esama maždaug 100 žvaigždžių, kai kurios iš jų – raudonosios arba oranžinės milžinės. Ryškiausia spiečiaus žvaigždė yra K3 spektrinės klasės, jos regimasis ryškis – 6,9 (apytikriai 700 kartų šviesesnė už Saulę), ji yra netoliese spiečiaus centro. Spiečiaus skersmuo – apie 25 ar 26 šviesmečiai. Žvelgiant iš Žemės, spiečius tolsta 34 km/s greičiu.

Vienais duomenimis, Mesjė 41 amžius siekia 190 mln. m. („Sky Catalog 2000“), kitais – 240 mln. m. (taip tvirtina G. Meynet vadovaujama tyrėjų komanda).

Svarstoma, kad Mesjė 41 gali būti susijęs su kitu padrikuoju spiečiumi (juos skiria maždaug 60 šviesmečių atstumas).

Danguje Mesjė 41 matomas į pietus nuo Sirijaus, juos skiria 4 laipsnių kampinis atstumas.

Išnašos

1. Messier 41 2021-11-14 iš Wayback Machine projekto.. SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-12-11.