Merių kalba

Merių kalba
Kalbama	Rusija
Kalbančiųjų skaičius	0
Kilmė	Uralo kalbos  Finų kalbos   Volgos finų grupė
Oficialus statusas
Oficiali kalba	niekur
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO 639-3	-

Merių kalba – išnykusi finougrų kalba, kuria kalbėjo Centrinėje Rusijos dalyje gyvenusi merių gentis. Pagal metraščius bei archeologinius duomenis jie gyveno apie Nero ir Pleščejevo ežerus, kur stovi atitinkamai Didysis Rostovas ir .

Apie kalbą žinoma labai mažai. Dabartinius laikus pasiekė tik toponimikos duomenys, kurie traktuojami nevienareikšmiškai. Kalba išnyko dar viduramžiais, merius asimiliavus slavams. Paskutinį kartą merius minėjo 907 m. Merių gentinė struktūra, manoma, suiro Jaroslavo Išmintingojo laikais.

Egzistuoja dvi hipotezės apie merių kalbos vietą finougrų kalbų šeimoje:

• Pagal pirmą hipotezę merių kalba buvo artima marių kalbai. Etnonimai mariai ir meriai artimi. Šios hipotezės šalininkas buvo Maksas Fasmeris (vok. Max Julius Friedrich Vasmer). Merių toponimiką bandyta aiškinti remiantis lygiagrečiais dalykais marių kalboje.
• Pagal antrą hipotezę merių kalba buvo artimesnė Pabaltijo finų kalboms. Šios hipotezės šalininkas yra Jevgenijus Chelimskis (rus. Евгений Хелимский), sukūręs savą merių toponimikos analizę.

Išnašos

1. Матвеев А.К., К проблеме расселения летописной мери, «Гуманитарные науки. Выпуск 1», N7, 1997 2011-08-25 iš Wayback Machine projekto.