Merguva

Merguva – senvaginis ežeras vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, apie 4,5 km į pietus nuo Lumpėnų, priešais Ragainę, prie Nemuno dešiniojo kranto. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 3,3 km, plotis iki 0,21 km. Altitudė 4,1 m. Gylis siekia ~3,5 m. Ežeras senvaginis (žiogė), lanko formos. Potvynių metu užliejamas Nemuno vandens. Krantai žemi, aplink plyti sukultūrintos lankos. Įteka Skraudupis ir M-1 upelis (iš Bitežerio), vakaruose protaka jungiasi su Nemunu. Į pietryčius nuo Merguvos yra Bitežeris – tos pačios senvagės dalis (prieš 150 metų šios dalys jungėsi). Rytinėje pakrantėje eina kelias    Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė  ir stūkso Bitėnų miškas.

Merguva
Ežeras nuo šiaurinio kranto apžvalgos bokšto Ežeras nuo šiaurinio kranto apžvalgos bokšto
Vieta	Pagėgių sav.,  Lietuva
Plotas	0,444 km²
Kranto linijos ilgis	6,82 km
Kilmė	upinis (senvaginis)
Didžiausias gylis	3,5 m
Įteka	Skraudupis, M-1
Merguva
Koordinatės	55°3′15″ š. pl. 22°2′45″ r. ilg. / 55.05417°š. pl. 22.04583°r. ilg. / 55.05417; 22.04583

Į šiaurę nuo Merguvos įsikūrę Bitėnai.

Istorija

Merguva, senovėje dar vadinta Mergežeriu (Mergilsee), minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose.

Pavadinimas Merguva galimai kilęs nuo žodžio merga, mergelė, bet neatmestina ir kur kas archajiškesnė kilmė nuo šaknies mer- (plg. „marios“, av. marγā „pieva“), taip pat žr. latv. merga, mārgā „menkas lietus“, ček. mrholiti „lynoti“ ir pan.

Šaltiniai

1. Merguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 52
2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 432 psl.
3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 211–212