Melninkai (Molėtai)

Melninkai
Koplytėlė medyje netoli Melninkų
Melninkai
55°19′48″š. pl. 25°32′49″r. ilg. / 55.330°š. pl. 25.547°r. ilg. / 55.330; 25.547 (Melninkai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija	Suginčių seniūnija
Gyventojų (2021)	8
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Melninkaĩ Kilmininkas: Melninkų̃

Melninkai – kaimas Molėtų rajono savivaldybės šiaurėje, šalia vieškelio Molėtai–Kuktiškės. Per kaimą teka Suraiža, vingiuota upė (numelioruota iki vieškelio). Nuo vieškelio iki Želvų ežero išlikusi natūrali upės vaga įspūdinga: upelė teka nepaprasto grožio skardžiumi, kuris apaugęs mišku. Miške į Suraižą įteka Gudelių upelė. Melninkų miške buvo akmuo su žyme Vilko Pėdas.

Etimologija

Kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Melninkas.

Istorija

Užrašytas Molėtų bažnyčios krikšto metrikų knygoje Nr. 1 (42v p.) de Melniki (1691). XVIII–XIX a. priklausė Suginčių dvarui. XVII–XVIII a. Melninkuose ant Suraižos upės (netoli tilto, esančio prie Kazakevičiaus sodybos) stovėjo vandens malūnas. Jo likučiai buvo aptikti sovietmečiu: melioruojant ir tiesinant upelės vagą aptikti žemėn statmenai suvaryti pušiniai rąstai. Gali būti, kad 1703 m. Molėtų krikšto metrikų knygoje minima vietovė Suražka, iš kurios yra Juozapas Malūnininkas (Josephus Molitor), yra dab. Melninkai, vėliau daug kartų minimas Martinas iš Suražkos, malūnininkas, 1707 m. užrašytas Martynas Melnikėlis. 1740 m. Suginčių dvaro inventoriuje kaimas vadinamas Melninkais arba Grūšiškėmis.

1945 m. gegužės mėnesį Melninkuose įvyko partizanų ir rusų kariuomenės mūšis. Partizanų būrys, apsistojęs raiste 1 km į rytus nuo Suginčių, buvo užpultas rusų kareivių. Atsišaudydami jie ėmė trauktis per laukus Melninkų kaimo link. Mūšiui baigiantis, į kaimą įsiveržė rusų kareiviai, ieškodami „banditų“, bet nieko nerado. Mūšyje tarp kitų dalyvavo Melninkų gyventojas, kulkosvaidininkas Edvardas Giruckas-Aukštuolis. Šio būrio vadas Kazys Skinderis-Gruodis pasitraukė į miškus, bet po trijų savaičių buvo rastas nušautas Lygalaukių kaime, rugių lauke.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
27	38	25	17	22	16	10	9	8
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.