Melfis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Melfis (it. Melfi) – miestas pietų Italijoje, Bazilikatoje, Potencos provincijoje, Vulturės krašte, Vulturės kalno papėdėje. Maisto (vyno, konditerijos, vandens fasavimo), automobilių („Fiat“ padalinys) pramonė. Turizmas.

Melfis it. Melfi
Melfio panorama
Melfis 41°00′00″ š. pl. 15°39′00″ r. ilg. / 41.00000°š. pl. 15.65000°r. ilg. / 41.00000; 15.65000 (Melfis)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Italija
Regionas	Bazilikata
Provincija	Potencos provincija
Gyventojų (2013)	17 561
Plotas	205 km²
Tankumas (2013)	86 žm./km²
Altitudė	562 m
Vikiteka	Melfis

Paveldas

Miestas žymus savo architektūros paveldu: yra XI a. normanų pastatyta Melfio pilis, XI a. katedra (atstatyta baroko stiliumi, su normaniška varpine, interjeras dekoruotas XIII a. freskomis), XI a. vyskupų rūmai (Palazzo del Vescovado, atstatyti XVIII a. baroko stiliumi), XI–XIII a. miesto sienų, vartų liekanos. Veikia archeologijos muziejus.

Istorija

Senovėje Melfio vietoje gyveno . Romėnams užkariavus kraštą, 291 m. pr. m. e. netoliese įkurta kolonija. Viduramžiais Melfis atsidūrė riboje tarp Bizanijos ir lombardų valdomų žemių. XI a. miestą užėmė normanų karvedys, Apulijos ir Kalabrijos grafas . 1059 m. Melfis tapo Apulijos grafystės sostine, čia vyko popiežiškieji susirinkimai. Vėliau miestas tapo pavaldus Neapolio karalystei. 1231 m. Šv. Romos imperatorius Frydrichas II paskelbė „Melfio konstitucijas“, kuriomis sukūrė biurokratinį aparatą regione.

1528 m. Melfį nusiaubė prancūzų armija, vadovaujama Odet of Foix. Nužudyta ~3000 miestiečių. 1531 m. Ispanijos karalius Karolis V italų admirolui suteikė Melfio princo statusą.

Po Italijos suvienijimo, 1861 m., Melfį užėmė valstiečiai, vadovaujami , siekę grąžinti Burbonų valdžią. 1930 m. Melfį nusiaubė žemės drebėjimas.

• Melfio pilis
• Melfio katedros varpinė
• Šv. Antano bažnyčia
• Vyskupų rūmai