Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Meksikos beplaukis šuo


Standartas:	Nr. 234, V FCI grupė, 6 sekcija
Ūgis (ties ketera)
Patinas:	25-60(62) cm
Kalė:	25 - 60 cm
Svoris
Patinas:	4 - 20 kg
Kalė:	4 - 20 kg
Savybės
Plaukas:	beplaukis, įvairių spalvų plaukuotas

Aktyvumas:	vidutinis

Intelektas:	aukštas

Temperamentas:	ramus, budrus

Vados dydis:	6

Ilgaamžiškumas:	15 m.

Meksikos beplaukis šuo arba šoloickuintlis (nah. Xōlōitzcuintli) – šunų veislė, kilusi iš Meksikos.

Ši veislė yra labai sena, jai ~3000 metų. Šolo buvo auginami ir gerbiami actekų, toltekų ir kitose Mezoamerikos kultūrose. Vykdytas ritualinis šių šunų aukojimas, valgymas, jiems suteikta mitologinė reikšmė. Tikėta, kad šolo veda mirusiojo sielą per požemio karalystę Miktlaną. 1492 m. keistus beplaukius šunis aprašė Kristupas Kolumbas. Kaimiškose Meksikos vietose tebetikima sakralinėmis šoloickuintlio savybėmis, vietomis gyvūno mėsa tebevartojama.

Meksikos beplaukis šuo sveria nuo 4 iki 20 kg, ilgomis migdolo formos ausimis, ilgu snukiu ir kaklu. Išskirtinė savybė – kailio nebuvimas, nors pasitaiko ir plaukuotų individų. Šuns gan laukinis, todėl jauname amžiuje būtina intensyvi socializacija. Jauni šuniukai būna triukšmingi ir neklusnūs, tačiau vėliau gerai auklėjami tampa ramūs. Turi labai stiprius medžioklės instinktus, todėl gali ištrūkti iš narvo pamatę medžiojamą gyvūną. Kovoja bekompromisiškai, niekad neatsitraukia.

Vėsesnio klimato srityse netinka laikyti atvirose vietose. Šviesesni individai turi būti saugomi nuo ilgo buvimo saulės atokaitoje.