Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Meiseno marka (vok. Mark Meißen), Meiseno markgrafystė (vok. Markgrafschaft Meißen) – viduramžių marka (markgrafystė) dabartinės Saksonijos (Vokietija) teritorijoje, ilgą laiką buvusi Šventosios Romos imperijos dalis. Egzistavo 965–1423 m.

Mark Meißen
Meiseno marka

Šventosios Romos imperijos marka

←

965 – 1423


Vėliava	Herbas

Meiseno marka buvo ŠRI šiaurės rytuose

Sostinė

Meisenas

Kalbos

lotynų

Valdymo forma

monarchija

Meiseno markgrafai

965–970

Vigbertas (markgrafas)

1407–1440

Frederikas V (Tiuringija)

Era

viduramžiai

- Įkurta

965 m., 965

- Prijungta prie Saksonijos

1423 m.

Istorija

Kartais Meiseno marką vadino Tiuringijos marka, tačiau tikrąja Tiuringijos marka buvo vadinama rytinė Meiseno markos dalis, žemės į rytus nuo Elbės iki Zalės (Saale), kuriose gyveno slavai. Ši Tiuringijos marka pradžioje buvo vadinama Sorbų marka.

928 ar 929 m. Henrikas Paukštininkas kampanijos prieš slavus metu ant kalvos prie Elbės pastatė Meiseno pilį. Pilis pavadinta pagal greta tekantį upelį . Prie pilies netrukus susidarė miestas. Henrikas Paukštininkas nesistengė germanizuoti slavus ar sukurti grandinę, todėl Meisenas liko stovėti vienas kaip ir Brandenburgas. Meiseno miestas augo, tapdamas vienu didžiausių Gero markos miestų.

Meiseno marka (žemėlapyje – *Mark Misni*)

965 m. mirė markgrafas , ir Gero marka buvo padalinta. Meisenas tapo naujos mažesnės markos centru. Ši marka buvo skirta kovai su sorbais. Šaltiniuose Meiseno markgrafas pirmą kartą paminėtas 968 m. Tais metais Meiseno pilis tapo centru.

982 m. markos teritorija rytuose pasiekė Neisę, o pietuose – Rūdinius kalnus (vok. Erzgebirge).
983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o Ceico marka – nusiaubta. Meiseno, ir markgrafai, Halberštato (Halberstadt) ir Magdeburgo vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.

Vetinų valdymas

979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (Rikdag), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo (Eckard I), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius .
1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (Weimar-Orlamünder), 1067 m. – Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti iš (Wettin) giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.

Valdant Viprechtui fon Groicšui (Wiprecht von Groitzsch) po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123–1156 m. valdė (Konrad von Meißen, der Große), 1156–1190 m. – (Otto, der Reiche), 1191–1221 m. – (Dietrich, der Bedrängte).

Imperatorius Henrikas VII stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.

1423 m. (Friedrich IV., der Streitbare) tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.