Medžiokliniai paukščiai

Sakalininkystė – medžioklė su plėšriaisiais paukščiais. Sakalininkai paprastai medžioklės metu pasitelkia sakalus, vanagus, kai kada erelius, suopius.

Skrenda taurusis sakalas

Istorija

Teigiama, kad sakalininkystė praktikuota dar senovės laikais, ir ši praktika nepriklausomai susiformavo keliuose Eurazijos regionuose. Aptikta XIII a. pr. m. e. datuojamų hetitų sukurtų stelų, vaizduojančių medžioklę sakalais. Tokios medžioklės vaizdai aptinkami ir VIII a. pr. m. e. asirų bareljefe . Panašiu metu Džou dinastijos Kinijos šaltiniai mini sakalininkystę Mongolijos stepėje. Vėliau, IV a., graikų šaltiniai mini šią praktiką tarp trakų.

Per pirmuosius penkis mūsų eros šimtmečius sakalininkystė jau buvo paplitusi Eurazijoje nuo Japonijos iki Europos. Išplitimui labai pasitarnavo Tiurkų gentys, ją išplatinusios po visą Eurazijos stepę, sarmatai ir gotai, atnešę ją į Europą, ir semitai, išplatinę Arabijos pusiasalyje. Europiečiai (keliautojai, pirkliai, kryžininkai) su sakalininkyste susipažino Artimuosiuose Rytuose. Grįždami jie parsigabeno sakalų, be to, su jais Europon atvyko ir sakalininkų.

Tarp VII ir XVII a. sakalininkystė buvo labai mėgstama tradicija Europoje, pietvakarių Azijoje, Didžiojoje Stepėje, Japonijoje. Daugumoje šalių tai buvo iš esmės diduomenės užsiėmimas, nes reikalavo daug laiko, lėšų ir vietos. Todėl tai buvo ir statuso simbolis. Tiesa, nomadiškose visuomenėse (Eurazijos stepėje, tarp bedinų) medžioklė su sakalais buvo naudojama išgyvenimui, kaip svarbus būdas gauti mėsos.

XVIII a. išpopuliarėjus šaunamiesiems ginklams, sakalininkystė ėmė menkti. JK ji atsigavo XX a. pradžioje kaip sporto forma, perduota į JAV. Tuo metu kūrėsi svarbiausi sakalininkystės klubai.

• Sakalininkas Saudo Arabijoje
• Mongolas su sakalu
• Mogolų imperatorius Akbaras su sakalu
• Sakalininkai Filipinuose
• Viduramžių Europos sakalininkas

Medžioklė su sakalais kaip pasaulio paveldas

Medžioklė su sakalais: gyvasis žmonijos paveldas
Nematerialusis pasaulio paveldas
Vieta	2010:  Jungtiniai Arabų Emyratai,  Belgija,  Čekija,  Prancūzija,  Pietų Korėja,  Mongolija,  Marokas,  Kataras,  Saudo Arabija,  Ispanija,  Sirija 2012:  Austrija,  Vengrija 2016:  Vokietija,  Italija,  Kazachstanas,  Pakistanas,  Portugalija 2021:  Kroatija,  Airija,  Kirgizija,  Nyderlandai,  Lenkija,  Slovakija
Regionas**	ENA, APA, ARB
Įrašas	2010-2021
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	SakalininkystėVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Tūkstantmečių istoriją turinti medžioklės su sakalais tradicija daugybėje pasaulio šalių yra išsaugota iki mūsų dienų. Ji perduodama per įvairias sakalininkų bendruomenes, klubus, šeimos tradicijas. Dėl to UNESCO 2010 m. atkreipė dėmesį į tai, 11 šalių įregistruodama sakalininkystę kaip namaterialųjį pasaulio paveldą. Vėliau šalių sąrašas buvo pildomas. Po paskutinio papildymo 2021 m., sąraše yra 24 valstybės.

UNESCO vertina šią tradiciją kaip socialinę ir laisvalakio praktiką, kuri suteikia galimybę žmonėms leisti laiką gamtoje, kurti tamprius ryšius tarp žmonių ir paukščių, apsaugoti sakalus. Nors sakalininkystės tradicijos ir kontekstai pasaulyje yra labai skirtingi, viso pasaulio sakalininkai dalijasi bendra vertybių sistema, sakalų veisimo, treniravimo, priežiūros, gydymo patirtimis.

Šaltiniai

1. Falconry. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-20.
2. "Aristotelian Corpus, On Marvelous Things Heard, 27.118". Archived from the original on 2020-10-29. Retrieved 2020-04-04.
3. "The Asian Conference on the Social Sciences (ACSS)" (PDF). ACSS. Archived (PDF) from the original on 8 May 2016. Retrieved 29 October 2017.
4. Thesiger, W (1959), Arabian Sands, Penguin Books.
5. A brief history of North American Falconry, NAFA, archived from the original on 2015-04-08.
6. Falconry, a living human heritage