Medūzos plaustas

„Medūzos“ plaustas
Menininkas	Teodoras Žeriko
Metai	1819
Meno kryptis	Romantizmas
Medžiagos, technika	aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys	491 cm × 716 cm
Miestas (vieta)	Paryžius, Prancūzija
Muziejus	Luvras

„Medūzos“ plaustas – prancūzų XIX a. pr. dailininko Teodoro Žeriko (1791–1824) paveikslas, vienas garsiausių romantizmo dailės kūrinių. Laikomas vienu iš 10 žymiausių Luvro muziejaus Paryžiuje eksponatų, ir žymiausiu Žeriko paveikslu.

Istorija

Paveikslas nutapytas 1819 m. tikrų istorinių įvykių pagrindu. 1816 m. Prancūzijos karališkųjų karinių pajėgų fregata „Medūza“ (pranc. Méduse) išplaukė su apie 400 keleivių į Senegalą. Fregatą lydėjo transportinis laivas „Loire“, brigas „Argus“ ir korvetė „Echo“. Flotilei vadovavo senojo, ikinapoleoninio laivyno kapitonas Hugo Diuro de Šomary, kuris buvo „Medūzoje“. Jis laivo navigaciją patikėjo vienam keleivių, Antuanui Richefortui, kuris nebuvo plaukiojęs apie 20 metų. „Medūza“ buvo daug greitesnė už lydinčius laivus. Joje buvęs paskirtas naujas Senegalo valdytojas pulkininkas Žiuljenas Šmalcas norėjo kuo greičiau pasiekti Sen Lui. Fregata atitrūko nuo lydinčių laivų ir pasirinko tiesesnį kelią link Senegalo. Laivas prisiartino pernelyg arti prie pavojingo seklumų ruožo, kapitonas ignoravo pavojaus požymius. „Medūza“ užplaukė ant seklumos ir įklimpo dabartinės Mauritanijos vandenyse. Norint palengvinti laivą buvo suręstas plaustas, ant kurio buvo perkelta keleivių manta.

Laivui klimpstant seklumoje pasirodė požymiai, kad jis sulūš, laivo įgula supanikavo. Keleiviai ir kapitonas paliko laivą gelbėjimosi valtimis, tačiau jų neužteko. 146 vyrai ir 1 moteris, daugiausia žemos socialinės klasės, persikėlė ant plausto. Nuo svorio plaustas paniro į vandenį, teko išmesti rakandus ir maistą. Plaustą turėjo buksyruoti valtys, bet nepajėgė. Nutempus plaustą keletą mylių buksyravimo lynai buvo nukirsti. Valtys nuplaukė kranto link ir paliko plaustą dreifuoti. Iki kranto buvo apie 30 mylių. Savadarbis stiebas su bure nulūžo. Perkrauto plausto (jis buvo apie 20 x 8 m matmenų) dreifavimas truko 12 dienų. Kelionė pažymėta nepaprastu keleivių žiaurumu ir kanibalizmo atvejais. Dalį žmonių bangos nunešė į jūrą, silpnesni buvo išmesti kitų keleivių. Praplaukiantis brigas „Argus“ rado 15 gyvų išsigelbėjusiųjų, kurių 5 greit mirė. Fregatoje „Medūza“ buvo likę dar 17 žmonių, iš kurių po 40 dienų buvo gyvais rasti tik 3. Krantą pasiekusių valčių žmonės išsilaipino dykumoje.

Du iš išsigelbėjusiųjų plauste, geografas A. Korearas ir gydytojas Ž. Savinji, atskleidė tiesą apie įvykius Prancūzijos vyriausybei, bei 1817 m. kartu parašė knygą apie katastrofą. Prancūzijos visuomenė buvo pasipiktinusi, kai faktai buvo nutekinti ir paskelbti antimonarchistiniame laikraštyje. Fregatos tragedija buvo laikoma visos ponapoleoninės Burbonų monarchijos valdžios nekompetencijos įrodymu, kai karinio laivyno vadais buvo skiriami žmonės ne pagal kompetenciją, o pagal lojalumą Burbonų monarchijai. Kapitonas Hugo Diuras de Šomary buvo teisiamas, bet gavo palyginti menką bausmę – 3 metus kalinimo. Prieš tapydamas paveikslą Teodoras Žeriko rinko medžiagą apie nelaimę, apklausė liudininkus. Su A. Korearu Žeriko susidraugavo.

Paveiksle „Medūzos“ plaustas“ vaizduojamas desperacijos apimtų žmonių plaustas. Vieni žmonės priekyje kviečia į pagalbą tolumoje plaukiantį laivą, kuris jų nemato. Pirmajame plane vaizduojami du viltį praradę veikėjai, kurių vienas vyras apkabinęs žuvusį sūnų. Paveikslo dramatizmą išryškina Karavadžo stiliaus chiaroscuro efektai. 1819 m. Paryžiaus Salone eksponuotas paveikslas sukėlė sensaciją. Vieni kritikai gyrė paveiksle perteiktą žmonių siaubą ir emocijų gilumą, kiti peikė vaizdavimo neatitikimą grožio idealams. Žeriko pelnė parodoje medalį, bet valstybė neįsigijo šio paveikslo, kaip buvo įprasta. Gali būti, kad paveikslo tema buvo palaikyta politiniu pamfletu prieš Burbonų valdžią. 1820 m. Žeriko paveikslą eksponavo Londone ir 1821 m. Dubline. Po menininko mirties paveikslą įsigijo Žeriko draugas Dedreux-Dorcy už 6005 frankus ir vėliau už tą pačią sumą pardavė valstybei.

Išnašos

1. Luvro muziejaus sveitainė
2. Luvro svetainė apie „Medūzos plaustą“

Nuorodos

Vikiteka: Medūzos plaustas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• albatrosas.lt 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.
• wga.hu
• „New York Times“
• „Daily Mail“