Medininkų mūšis (1389)

Medininkų mūšis (1389)
Data 1389 m. kovo mėn Vieta Medininkai Rezultatas Žemaičių pergalė
Konflikto šalys
Žemaitija	Vokiečių Ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
	Markward von Rashau Kunon von Sctokheim
Nuostoliai
	>150

Medininkų (antrasis) mūšis – 1389 m. kovo mėn. Medininkų žemėje (Žemaitija) įvykęs susidūrimas tarp kryžiuočių ir Žemaitijos pajėgų.

Medininkų žemėje, „prie pelkės“, žemaičiai užklupo kraštą niokojusius kryžiuočius, vadovaujamus Klaipėdos komtūro Markvardo fon Rašau (vok. Markward von Rashau) ir Sembos vyskupo teisėjo Kunono fon Štokheimo (vok. Kunon von Sctokheim).

teigimu, mūšyje žuvo 4 Ordino broliai (vok. herren; tarp jų – fon Kverfurtas ir fon Štokheimas) ir 66 vyrai. Anot Vygando Marburgiečio, mūšyje žuvo brolis fon Kverfurtas, „kuris buvo užmuštas su 60 karių ir daugiau kaip 70 kilmingųjų“.

Nors nenurodyta, kartu su kokiais kariais buvo užmuštas brolis fon Kverfurtas, aišku, kad tai negalėjo būti Ordino broliai (tiek jų negalėjo būti Klaipėdos komtūro žinioje; Jono Posilgiečio informacija čia akivaizdžiai tikslesnė). Greičiausiai Vygando pranešimą reikia suprasti taip, kad žuvo 60 Klaipėdos komtūrijos ir 70 karių. Abu kronikininkai sutaria, kad Klaipėdos komtūras buvo paimtas į nelaisvę ir paaukotas dievams.

Romo Batūros vertinimu, „1389 m. mūšis ir pergalė yra vienas iš didžiausių visame 250 m. Lietuvos gynybiniame kare prieš vokiečius, Kryžiuočių ordino agresiją“, tačiau Vytenis Almonaitis jį mini tik kaip argumentą, kad „tuo metu kryžiuočiai Žemaitijoje jokios valdžios neturėjo“. R. Batūros vertinimą greičiausiai lėmė klaidingas 60 karių traktavimas kaip Ordino riterių, nes 5 realiai žuvę Ordino riteriai (įskaitant komtūrą) tokio vertinimo nepagrįstų. Istoriografijoje šiam mūšiui skiriama nedaug dėmesio.

Šaltiniai

• (LT) Almonaitis, Vytenis. Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 metais. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1998.
• (LT) Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).
• (LT) Batūra, Romas. XIV a. Medininkų žemės – Žemaitijos centro gynyba: Laukuvos ir Kaltinėnų priedanga. Istorija, 2004, t. 59–60. (DE) Marburg, Wigand von. Die Chronik. Scriptores rerum Prussicarum. Leipzig, 1863, Bd.  2, S. 429–662.
• (LT) Marburgietis, Vygandas. Naujoji Prūsijos kronika. Vertė R. Jasas. Vilnius: Vaga, 1999.
• (DE) Posilge, Johann von. Chronik des Landes Preussen (von 1360 an, fortgesetzt bis 1419). Scriptores rerum Prussicarum. Leipzig, 1866, Bd. 3, S. 13–388.

Išnašos

1. Posilge, Johann von. Chronik des Landes Preussen (von 1360 an, fortgesetzt bis 1419). Scriptores rerum Prussicarum., p. 157
2. Marburg, Wigand von. Die Chronik. Scriptores rerum Prussicarum. p. 637–638.
3. Marburgietis, Vygandas. Naujoji Prūsijos kronika. p. 196
4. Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66.
5. Batūra, Romas. XIV a. Medininkų žemės – Žemaitijos centro gynyba: Laukuvos ir Kaltinėnų priedanga., p. 16.
6. Almonaitis, Vytenis. Žemaitijos politinė padėtis 1380–1410 metais. p. 108–109.