Matematikos istorija

Matematikos istorija prasideda priešistoriniais laikais – priešistoriniai žmonės mokėjo skaičiuoti ne tik konkrečius objektus, bet ir abstrakčius – dienas, sezonus, metus. Natūraliai prireikė sudėties ir atimties. Tikriausiai pirmiesiems skaičiavimams nereikėjo net rašto sistemos, o išsivysčius raštui pradėjo vystytis tokios sritys kaip žemėlapių paišymas, geometrinių figūrų naudojimas paprastų objektų vaizdavimui, ir panašiai ir t. t.

Arabų mokslininko Al-Chorezmio veikalo Al-Kitāb al-muḫtaṣar fī ḥisāb al-ğabr wa-l-muqābala puslapis, kuriame jis pateikė algebros pradmenis

Išsiplėtojus prekybai, visos pirmykštės civilizacijos sukūrė skaičiaus ir mato sąvokas. Beveik prieš 6000 metų šumerai vartojo skaičiavimo sistemą, kurios pagrindas 10 (dešimtainę sistemą), ir sistemą, kurios pagrindas 60 (šešiasdešimtainę sistemą). Šešiasdešimtainė sistema išliko iki mūsų dienų (matuojama laikas ir kampai), primindama mums, jog Babilonijos žyniai nuolat stebėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų judėjimą, tyrė jų įtaką žmogui.

Sukauptos žinios padėjo dorotis su svarbiausiais žemės ūkio bei visuomenės organizavimo reikalais. Dėl potvynių Babilonijoje ir Egipte nuolat reikėdavo iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas, ir šie matavimai sudarė sąlygas geometrijai atsirasti.

Senovės graikai pagrindė matematiką logika ir pavertė ją tiksliuoju mokslu; juo remiantis, iš pradinių prielaidų buvo galima gauti neakivaizdžius teiginius. Euklido „Pradmenys“, parašyti apie 300 m. pr. m. e., yra pirmasis šio požiūrio pavyzdys, įtvirtinęs geometrinį mąstymą 2 tūkstančiams metų.

Kiekvienai civilizacijai reikėjo savos matavimo vienetų sistemos, ir kiekvienas naujas matavimo metodas rėmėsi ankstesniųjų idėjomis. Plintant civilizacijoms, plėtėsi ir prekyba; vis labiau reikėjo bendros matavimo vienetų sistemos. Visos ankstyvosios matavimo vienetų sistemos buvo kuriamos patogumo dėlei. Pavyzdžiui, ilgis buvo matuojamas žmogaus kūno dalimis (pėdomis, sieksniais), plotas – jaučių galia, svoris – akmenimis, tūris – maišais. Kiekviena visuomenė stengėsi norminti matavimo vienetų sistemas; 1791 m. prancūzai sukūrė , kurios pagrindas yra metras – viena dešimt milijonoji Žemės dienovidinio ketvirčio dalis.

Senovės Graikijos aukso amžius pagimdė matematiką, tačiau po to ji ilgus amžius buvo sustingusi. Romėnai naudojosi savo pirmtakų matematika, bet naujų problemų nesprendė. Matematikos pažangos nebuvo iki pat XVI a. Mūsų laikais pasaulis keičiasi anksčiau neregėtais tempais. Tai rodo naujų matematikos šakų plėtotė ir jų taikymas mokslo, technikos, pramonės ir prekybos reikalams.

Per visą savo istoriją matematika ne tik atspindėjo civilizacijos laimėjimus, bet ir sudarė palankias sąlygas jiems atsirasti.

Nuorodos

• Banionis J. Matematinė mintis Lietuvoje (istorinė apžvalga iki 1832 m.), Vilnius, 2001.