Matas Tamonis

Matas Tamonis (g. 1938 m. birželio 15 d. Šukionyse, dab. Biržų raj.) – energetikas, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, tarptautinės energetikos inžinierių asociacijos narys.

Biografija

Baigęs Biržų vidurinę mokyklą, Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete studijavo pramonės šiluminę energetiką ir nuo 1958 m. dirbo Petrašiūnų elektrinės katilų cecho pamainos viršininku. Studijas baigė su pagyrimu. 1959 m. Energetikos ir elektrotechnikos instituto (dabar Lietuvos energetikos institutas) Dujofikacijos laboratorijos bendradarbis. Turėdamas energetiko šilumininko praktinio darbo patirtį, žengė pirmuosius mokslinio darbo žingsnius, pradėjo tirti degimo procesus ir įrengimus. Sėkmingai pritaikė naujausius metodus, kūrė skaičiavimo programas tuometinėms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, analizavo sudėtingus procesus, vykdė ir eksperimentinius šių procesų tyrimus. Dirbdamas fizikinių – cheminių šilumos mainų laboratorijoje kūrė naują eksperimentinę bazę šilumos mainų tyrimams, esant aukštoms temperatūroms. Tyrė kuro procesus, degimo produktų šilumos mainus.

Žinias gilino neakivaizdinėje aspirantūroje chemijos mašinų statybos institute, 1970 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, kurioje analizavo šilumos mainus, vykstant cheminėms reakcijoms. Tapo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Akademiko iniciatyva 1971 m. organizavo radiacinių ir sudėtingų šilumos mainų tyrimus. Tyrimų rezultatai apibendrinti monografijoje „Radiaciniai ir sudėtingi šilumos mainai kanaluose", išleistoje 1981 m. (gerai vertinama monografija anglų kalba 1986 m. išleista JAV). Išrinktas įsteigto Radiacinių šilumos mainų sektoriaus vadovu.

1984 m. Maskvoje apgynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją „Radiaciniai ir sudėtingi šilumos mainai“. Taip pačiais metais už aukštos temperatūros šiluminės fizikos darbų ciklą jam kartu su kitais Fizikinių – techninių energetikos problemų instituto mokslininkais paskirta Lietuvos TSR mokslo ir technikos valstybinė premija.

1986 m. Radiacinių šilumos mainų sektoriaus bazėje įsteigtos energotechnologinių procesų laboratorijos vedėjas. 1987–1989 m. instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, koordinavo aukštų temperatūrų ir medžiagotyros tyrimus. 1990 m. profesorius. Tyrė aukštos temperatūros elektrolizę, vandenilio technologiją ir jo naudojimą energetikos srityje, analizavo , aplinkosaugos, atliekų tvarkymo problemas.

Nuo 2005 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos vedėjas. Rengė galutinį Lietuvos energetikos strategijos variantą. Jo vadovaujamoje laboratorijoje, remiantis makroekonominiais rodikliais, sprendžiamos šilumos ūkio restruktūrizavimo problemos, analizuojami sudėtingi energijos kainodaros klausimai. Tyrimai atliekami taikant naujausius matematinius analizės ir modeliavimo metodus. Sprendžiamos savivaldybių energetikos ūkio metodologijos sukūrimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo problemos.

Daugelio mokslinių tarybų, komitetų, redaktorių kolegijų narys. Pažymėtinos buvusios sąjunginės tarybos „Radiaciniai šilumos mainai", „Šilumos mainai technologiniuose procesuose", „Šiluminė fizika ir šiluminė energetika". Bendradarbiauja ir atlieka tyrimus drauge su Vakarų šalių ekspertais ir mokslininkais. Vienas ir su bendradarbiais paskelbė per 160 mokslinių straipsnių, įvairiose konferencijose ir simpoziumuose perskaitė apie 80 pranešimų. Yra 3 knygų ir 6 išradimų autorius. Jam vadovaujant apginta 10 daktaro disertacijų.

Šaltiniai

1. Lietuvos energetika. IV. Vilnius, 2006 m. 264 psl.