Mastaičių herbas

Mastaičių herbas – Mastaičių kaimo ir Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) heraldinis atributas.

Aprašas

Herbo skydo žaliame lauke – auksinis vežimas su jame esančiais trimis surištais stačiais auksiniais javų pėdais. Kiekviename pėde – po tris varpas.

Spalvų kodai: žalia – CMYK 95-0-98-0, RGB 0-150-66; geltona – CMYK 0-20-100-0, RGB 248-195-0; juoda – CMYK 0-0-0-100, RGB 31-26-23.

Simbolika

Simbolika pagal vietovės istoriją ir gamtą

Vežimas su javų pėdais reiškia, kad Mastaičiai (ir aplink juos) buvo ir yra žemės ūkio kraštas. Be to, vežimas simbolizuoja ir gerą susisiekimą – per Mastaičius nutiesta automobilių magistralė Via Baltica. Žalias skydo laukas rodo gražią apylinkių gamtą – kaimą puslankiu gaubia miškas.

Bendroji heraldikos elementų simbolika Mastaičių herbe

• Žalia spalva – gamta, sveikata, atsinaujinimas, augimas, gyvastis, viltis, grožis, ramybė.
• Auksinė (geltona) spalva – šviesa, darnumas, branda, intelektas, gerovė.
• Javų pėdas – gausa, vaisinga Saulės ir dirvos sąjunga.
• Vežimas su javų pėdais – Gyvenimo kelionė bendrystėje, Taika, gerovė, žemės ūkio darbai, kaimynų talkos, pabaigtuvių dainos, kaimyniška bendrystė, dėkingumas Kūrėjui ir Žemei.
• Surišimai (javų surišimas, drobynų prie rungo pririšimas) – jungtis, vieningumas, ryšys su visuma; ryšys su bendruomene, su visa Žmonija, ryšys su visa Kūrinija ir jos Kūrėju.
• Skaičius 3 (3 javų pėdai po 3 javų varpas kiekviename) – išsipildymas; harmonija; Trejybė – aukščiausias Dievybės simbolis; trys dorybės – Tikėjimas, Meilė, Viltis; Laiko tėkmė: praeitis, dabartis, ateitis.
• Skaičius 9 (9 javų varpos) – amžinybė, tobulumas, pilnatvė.

Istorija

Mastaičių kaimas istorinio herbo neturėjo.

Svarstant Mastaičių herbo motyvus, vietos bendruomenė jame labiausiai norėjo atspindėti pagrindinę vietos gyventojų veiklą – žemdirbystę. Dėl to herbe buvo pasirinkta vaizduoti vežimą su javų pėdais. Bendruomenės narių žiniomis XX a. Mastaičių kaime gyvenę smulkūs ūkininkai iš savo ūkio derliaus išlaikydavio gausias šeimas. Žemdirbiai sugyveno taikiai – jie rengdavo talkas ir padėdavo vieni kitiems nuimti derlių. Be to, kaimynai mokėję ir kokį nors smulkų amatą, pagelbėdavo vieni kitiems pasigaminti vežimus ar žemės ūkio padargus. Žemdirbystės svarbą gyvenvietei atspindi 1990–2000 m. Mastaičiuose veikusi Žemės ūkio mokykla, vėliau pertvarkyta į Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetą. Ir šiuo metu gyventojai plėtoja žemės ūkį. Iš Lietuvos Heraldikos komisijos aprašo

Lietuvos Respublikos Prezidentė herbą patvirtino 2015 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-392. Mastaičių herbo etaloną sukūrė dailininkė .

Šaltiniai

1. Valerija Kiškienė. Mastaičių heraldika. Spalvų aprašai. 2015.
2. LR Prezidento dekretas Nr. 1K-392.