Marvos dvaras

54°54′4.8″ š. pl. 23°50′12.6″ r. ilg. / 54.901333°š. pl. 23.836833°r. ilg. / 54.901333; 23.836833

Marvos dvaras
Vienas iš dvaro sodybos statinių
Vieta	Marvelės g. 162, Marvelė, Aleksoto seniūnija, Kaunas
Įkurtas	XVI a.
Rūmų stilius	Mūrinis
Bajorų giminės	Rusijos generolas Šachovskis, Prūsijos didikas Lorchė, Viktoras Gavronskis, Stanislovas Gavronskis, Lenkijos generolas Voicechas Falevičius, Petras Maikauskas
Parkas	Parko želdynai
Pastatų būklė	Sunykę

Marvos (Marvelės) dvaras – buvusio dvaro sodybos fragmentai, išsidėstę kairiajame Nemuno krante, Marvelės g. 192, Marvelėje, Kaune, šalia kelio Via Baltica ir Lampėdžių tilto transporto mazgo. Šalia stūkso Marvelės piliakalnis.

Istorija

Keliukas link dvaro

Marvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m. Manoma, jog XVI a. jau galėjo būti Marvos dvarvietės užuomazgos. Dvaras smarkiai nukentėjo nuo švedų XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą. 1795 m. Užnemunei atitekus Prūsijai, dvarą kurį laiką valdė vokiečiai. Nuo 1815 m. dvaras priklausė rusų generolui Šachovskiui. Vėliau jį valdė Prūsijos didikas Lorchė, Viktoras Gavronskis, jo brolis Stanislovas Gavronskis. Dvaras tapo pastarojo dukros Kamilės kraičiu, kai ši apie 1889 m. tekėjo už tuo metu carinės Rusijos armijos pulkininko Voicecho Falevičiaus, 1918 m. tapusio Lenkijos armijos generolu.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvare buvo apsistojęs vokiečių feldmaršalas Paulis fon Hindenburgas. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai ir prasidėjus kovoms su Lenkija dėl Vilniaus krašto, lenkų generolo dvaras tarpukariu buvo nusavintas ir išparceliuotas.

1920 m. dvare kovai su plintančia iš Rusijos galvijų maro epidemija buvo skubiai įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis (Marvos priešmarinė stotis), kurioje buvo vykdomi vieni pirmųjų mikrobiologinių tyrinėjimų Lietuvoje. Jos direktoriumi iki 1924 m. buvo profesorius Leonas Gogelis. Stoties užduotis buvo gaminti imuninį serumą. Buvo planuota suremontuoti dvaro tvartus, čia laikyti seruminius arklius, išplėsti bakteriologijos laboratorijas. Po labai griežtų kovos priemonių galvijų maro plitimas į Lietuvą buvo sėkmingai sustabdytas, todėl inventorius buvo perduotas Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriui, o 1924 m. gruodžio mėn. Marvos priešmarinė stotis uždaryta.

Dvarvietės likučiai matyti nuo kelio Via Baltica

Dvaro rūmus su didžiąją žemių dalimi (80 ha) įsigijo Petras Maikauskas. Tarpukariu dvaro rūmuose mėgdavo lankytis aukšti svečiai, tarp jų ir pats prezidentas Antanas Smetona. 1930 m. dalyje Marvos dvaro pastatų įkurta senelių prieglauda. 1940 m. dvaro pastatuose įsikūrė Valstybinis kurčiųjų-nebyliųjų institutas. Per Antrąjį pasaulinį karą dvare buvo įkurta ligoninė. Po karo Marvos dvaro rūmuose veikė 5-ieji vaikų namai. Nuo 1961 m. veikė LŽŪA mokomasis ūkis, dvaro rūmuose buvo įkurtas darbuotojų vaikų darželis.

Sunkiausi laikai dvarui prasidėjo, kai šalia jo 1991 m. imta statyti miesto vandenvalos įmonę. Tai turėjo katastrofiškų padarinių tolesniam dvaro rūmų likimui. Šis objektas nustelbė senovišką grožį ir unikalumą išsaugojusį kultūros paminklą. Prasidėjus statyboms, dvaras pateko į vandenvalos įmonės sanitarinę zoną, todėl iš jo iškeltos čia gyvenanusios šeimos. Ilgą laiką pastatai neturėjo savininko. 1993 m. sklypas su pastatais perduotas „Kauno vandenims“. Blogai saugotos ištuštėjusios patalpos pradėtos niokoti. Dvaras tapo valkatų nakvynės ir pasilinksminimų vieta. Marvos dvaras į valstybės privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas dar 1996 m. Tačiau netrukus jį teko išbraukti iš programos, nes teises į dvarą pareiškė savininkų atstovas. Kiti dvaro paveldėtojai gyvena Australijoje ir Argentinoje. 1997 m. „Kauno vandenys“ atsisakė šio objekto ir perdavė jį savivaldybės žinion. Pastatas liko nesaugomas. Netrukus čia kilo gaisras, kuris buvusį dvarą pavertė sąvartynu.

Marvos dvaro liekanas 2001 m. buvo ketinama parduoti aukcione. Privatizavimui buvo pateikiamas visas dvaro ansamblis, kurį sudarė vienuolika įvairios būklės apgriuvusių pastatų, išsidėsčiusių 55 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Dėl iškilusių juridinių kliūčių aukcionas neįvyko.

2014 m. rugpjūčio 15 d. Marvelėje vyko Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė. Renginys buvo skirtas paminėti turtingą Marvos dvaro istoriją.

Būklė

Į dvarvietę veda ūksmingas keliukas, kažkada buvęs reprezentacine įvažiavimo alėja. Teritorijoje pastatyti ne dvaro laikotarpio (svetimkūniai) pastatai: žirgynas, garažai, sandėliukai. Marvos dvaro pagrindinių rūmų jau nebėra. Sienos išardytos prieš keletą metų, iškasti net pamatai. Buvusią pastato vietą primena statybinių nuolaužų krūva ir vis dar stovintis kaminas. Šiltuoju metų laiku dvarvietės likučius paslepia vešli lapuočių krūmų žaluma.

Šaltiniai

1. http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Ekologija/E-067.pdf Biologinio preparato gamybos Lietuvoje istorija
2. „Marvos dvaro liekanas vis dar ketinama restauruoti“. kauno.diena.lt. 2004-03-17. iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
3. „Žolinių dieną kviečia Marvos dvaro 500-ųjų metinių sukaktuvių šventė“. alkas.lt. 2014-08-15. iš originalo 2016-07-23. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos dvarai
• Marvos dvaras
• Marvos dvaro sodyba Lietuvos dvarų duomenų bazėje (nr.275) 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Marvos dvaras kvb.lt portale
• Dvaro vaizdai flickr.com portale