Marvelės kapinynas

Marvelės kapinynas
Kapinyno teritorija ties transporto mazgu prie Lampėdžių tilto
Marvelės kapinynas
Koordinatės	54°54′11″š. pl. 23°50′25″r. ilg. / 54.903039°š. pl. 23.840353°r. ilg. / 54.903039; 23.840353
Vieta	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Aleksoto seniūnija
Plotas	58 995 m²
Naudotas	II-XII a.
Žvalgytas	1991-2006 m.

Marvelės kapinynas – didžiausias kapinynas Baltijos šalyse, pietvakarinėje Kauno dalyje, Marvelėje. Kapinyno teritorija atsidūrusi urbanizuotoje Lampėdžių tilto ir Marvelės gatvės transporto mazgo, vandenvalos įmonės, žirgyno teritorijų kaimynystėje arba buvo paveikta statant šiuos objektus. Marvelės kapinynas užima bendrą 58 995 m² plotą: pirmasis kapinynas užima 40 114 m² (unik. kodo nr. 33046), antrasis – 18 881 m² (unik. kodo nr. 33725). Į LR Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2012 m. spalio 15 d.

Tyrinėjimai

Kapinynas tirtas 1991–2006 m. Archeologiniai radiniai daugiausiai buvo randami po velėna esančiame pilkšvo arba šviesiai gelsvo smėlio sluoksnyje, tik retkarčiais jie rasti sąnašiniame molio sluoksnyje. Įvairiuose tyrimų darbų etapuose dalyvavo nemažai Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto studentai, Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai.

Žmonės čia buvo laidojami nuo II iki XII amžiaus. Įvairių epochų kapavietėse atsispindi baltų laidojimo papročių kaita – nuo kūnų užkasimo iki jų deginimo. Iš viso aptikta apie 1500 žmonių kapaviečių. Kai kurios kapavietės turi aukojimo židinius, taip pat aptikta nemažai ritualinių apeigų vietų.

Rasta juvelyrinių dirbinių, kurių seniausieji pagaminti dar II a. Jų kokybė mažai kuo skiriasi nuo pagamintųjų naudojant šiuolaikines technologijas. Atkasta apie 300 žirgų kapų. Tai didžiausias šių gyvulių kapinynas Lietuvoje, iki tol buvo atkasami tik pavieniai žirgų kapai.

Manoma, kad ties Marvele galėjo egzistuoti iki 40 žmonių gyvenvietė. Pagal kapų gylį galima spėti, kad prieš du tūkstantmečius čia buvusi kalvota vietovė, telkšojo pelkynai. Archeologų teigimu, vietiniai gyventojai stengėsi laidoti artimuosius arčiau vandeningų žemių, panašiai kaip kai kurios Pietų Skandinavijos gentys. Įdomu, kad per tūkstantį metų žmonės nepamiršo senųjų kapaviečių: nerasta kapų, kurie būtų susimaišę su iki jų palaidotais žmonėmis, kiekvieno amžiaus kapavietės driekiasi viena šalia kitos.

Reikšmė

Visa tyrimų medžiaga gana neblogai išlikusi. Marvelės kapų radiniai (įkapės) saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus fonduose. Marvelės kapinynas teikia vertingos medžiagos, leidžiančios argumentuotai spręsti apie baltų genčių kilmę. Gauta medžiaga galima charakterizuoti čia gyvenusios bendruomenės materialinę kultūrą, tradicijas, papročius bei sekti jų kaitą. Kadangi gyventa sėsliai, galima sekti bendruomenės gyventojų kaitą per visą tūkstantmetį. Iš šių kasinėjimų gauti duomenys bus sisteminami ir leidžiami moksliniuose leidiniuose. Išleistas veikalo „Marvelė. Lietuvos aukštaičių kapinynas“ pirmasis tomas, ateityje bus išleisti dar keli tomai.

Literatūra

• Mindaugas Bertašius. Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II-XII a. kapinynas. - 2005. - 296 p.

Šaltiniai

1. „Marvelės kapinynas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
2. „Marvelės kapinynas II“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.

Nuorodos

• Marvelės kapinyno radiniai 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.