Markomanų karas

Markomanų karai – keletas Dunojaus srities germanų karų prieš Romos imperiją maždaug 166–180 m. e. metais. Aktyviausiai dalyvavusios tautos buvo markomanai bei . Nuo 101 m. pr. m. e., kai Gajus Marijus įveikė kimbrus ir teutonus, tai pirmasis atvejis, kai romėnų priešai įsiveržė į Italiją.

Romą tuo metu valdė imperatorius Markas Aurelijus. Imperija ir jos kariuomenė buvo ypač susilpnėjusi po , kai kuriais paskaičiavimais nusinešusios iki 5 milijonų gyvybių. Maras į Romą atėjo iš Partijos kartu su po sėkmingo karo grįžtančiais Avidijaus Kasijaus legionais.

Tolimiausias germanų pasiektas taškas buvo Akvilėja. Vėliau romėnų pajėgos juos sugebėjo išstumti iš Italijos bei sukiršinti tarpusavyje, o paskui paeiliui nukariauti atskiras gentis. Mirus Markui Aurelijui, jo įpėdinis, sūnus Komodas, karo nebetęsė. Išsekinti germanai taip pat nebeturėjo jėgų vėl pulti. Tolimiausi taškai, kur buvo įžengusi romėnų armija – šių dienų Slovakija, Čekija ir Vengrija. Tačiau ten buvo įsteigtos tik laikinos stovyklos, ir teritorijos netapo Romos provincijomis.

Šaltiniai

1. BBC news: Past pandemics that ravaged Europe (ang.)
2. Plague in ancient world (ang.)