Marijampolės apskrities herbas

Marijampolės apskrities herbas - vienas iš Marijampolės apskrities heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke sidabrinis su auksine skrybėle, sėtuve ir grūdais, byrančiais iš išskėstų rankų. Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.

Marijampolės apskrities herbas

Istorija

Marijampolės apskritis apima dalį kadaise čia buvusių sūduvių žemių, kurios vėliau, jau Rusijos Imperijos laikais, gavo Suvalkijos vardą. Po ilgų XIII a. pabaigos - XIV a. kovų su Vokiečių ordinu, dauguma senųjų Sūduvos gyventojų buvo išnaikinta, o kraštas, kaip kartais sakoma, virto dykra. Iš naujo Sūduva ėmė atgyti XV a. pabaigoje, kai darbštūs atsikėlėliai iš įvairių Lietuvos vietų, Šiek tiek ir iš kaimyninių kraštų pradėjo kolonizuoti Užnemunę. Be to, artima kaimynystė su Lenkija, ypač Prūsija, naujiesiems gyventojams leido ganėtinai anksti pažinti naujas kitų kraštų ūkio technologijas, užmegzti su jais glaudžius prekybinius ryšius.

Marijampolės, kaip teritorinio administracinio darinio, pradžią galima laikyti 1795 m. Naujoji Prūsijos valdžia įkūrė Starapolės (Senapilės) apskritį, išlikusią ir Lenkijos valdymo laikotarpiu. Marijampolė apskrities statusą išsaugojo iki 1950 m., iš naujo atkurta 1994 m. Kelių šimtų metų istoriją menanti apskritis oficialiai patvirtinto herbo praeityje neturėjo. Ieškant motyvų naujam herbui, buvo pastebėta, kad šis kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį Lietuvos atgimimo, valstybės, mokslo, kultūros ir švietimo istorijoje. To priežastis - pasiturintis ūkininkų gyvenimas, darbštumas, sudarė sąlygas vaikams siekti aukštojo mokslo. Būtent čia išaugo Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Petras Rimša ir daugelis kitų garsių visuomenės, mokslo, kultūros ir švietimo darbuotojų. Turint galvoje senas marijampoliečių mokslo ir švietimo tradicijas, skatinusias viso krašto gerovę, žmonių darbštumų, apskrities herbe nutarta pavaizduoti sėjėjo figūrą. Ji turi keletą prasmių. Užtenka Jis gali būti suprastas ir tiesiogine (darbo), ir perkeltine (mokslo) prasme. Taip apskrities herbe pavaizduotas simbolinis sėjėjas rodo šio krašto žmonių pagrindinį verslą (žemdirbystę), kuris buvo ir yra svarbus jų materialinės gerovės ir kultūros šaltinis. Jis taip pat pabrėžia marijampoliečių senas žinių siekimo tradicijas ir jų nuopelnus tiek regiono, tiek viso krašto mokslui, kultūrai ir švietimui. Iš sėjėjo rankų byrantys auksiniai grūdai (auksinės mintys) - tai tarsi žinių srautas, besiveržiantis į jauną mokslo siekiančią sielą. Jų auksinė spalva rodo ir dvasiškai, ir materialiai turtingus žmones, pagrindinį valstybės gerovės šaltinį. Apskrities statusas pabrėžiamas mėlynu bordiūru su 10 dvigubų auksinių kryžių.

Marijampolės apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 23 patvirtino 2004 m. liepos 26 d. Herbo etalono autorius - dailininkas Arvydas Každailis.

Šaltiniai

• Lietuvos heraldika II / Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento; (sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša) Vilnius: Baltos lankos, 2004, .

Taip pat skaitykite

• Marijampolės apskrities vėliava