Marija Černiauskaitė

Marija Černiauskaitė
Gimė	1931 m. liepos 26 d. Zarasai
Mirė	2019 m. rugsėjo 9 d. (88 metai) Klaipėda
Palaidotas (-a)	Joniškės kapinės, Klaipėda
Sutuoktinis (-ė)	Balys Barauskas
Vaikai	Jūratė, Eglė
Veikla	teatro aktorė
Partija	1958 m. SSKP

Marija Černiauskaitė-Barauskienė (1931 m. liepos 26 d. Zarasuose - 2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdoje) – Lietuvos teatro aktorė. Palaidota Klaipėdos Joniškės kapinėse.

Biografija

Mokėsi Zarasų gimnazijoje. 1953 m. baigė LSSR dramos teatro vaidybos studiją. Dėstytojai: Povilas Bekeris, Valys Derkintis, Juozas Grybauskas, Galina Jackevičiūtė, Jadvyga Jovaišaitė, Aleksandras Kernagis, Juozas Siparis ir kt. 1953–1960 m. ir nuo 1961 m. Klaipėdos dramos teatro, 1960–1961 m. Kauno dramos teatro aktorė.

Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Vaidyba lyriška, dramatiška.

Lietuvos bajorų sąjungos narė. Gyvena Klaipėdoje. Vyras aktorius ir režisierius Balys Barauskas.

Vaidmenys

Teatre:

• Džuljeta – Viljamas Šekspyras. Romeo ir Džuljeta, 1955 m.
• Dalia – Balys Sruoga. Apyaušrio dalia, 1956 m.
• Kordelija – Viljamas Šekspyras. Karalius Lyras, 1961 m.
• Morta – Justinas Marcinkevičius. Mindaugas, 1969 m.
• Volumnija – Viljamas Šekspyras. Koriolanas, 1972 m.
• Barbora – Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė, 1973 m.
• Sofija – Juozas Glinskis. Po Svarstyklių ženklu, 1976 m.
• Benigna – Justinas Marcinkevičius. Mažvydas, 1976 m.
• Marta – . Kas bijo Virdžinijos Vulf?, 1978 m.
• Abatė – Justinas Marcinkevičius. Katedra, 1980 m.
• Laura – Augustas Strindbergas. Tėvas, 1989 m.
• Ponia Jang – Bertoldas Brechtas. Geras žmogus iš Sezuano, 1991 m.
• Senelė Tilė – Morisas Meterlinkas. Žydroji paukštė, 1998 m.

Kine:

• Plonienė – Vilius Karalius, 1988 m., rež. Vidmantas Bačiulis, LTV

Įvertinimas

• 1975 m. LSSR nusipelniusi artistė
• 1986 m. LSSR liaudies artistė

Šaltiniai

1. Gediminas Šimkus. Marija Černiauskaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 350
2. Laura Blynaitė. Marija Černiauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 315 psl.
3. Turbūt jau gervės skrenda… // XXI amžius, 2011-07-20, Nr. 54 (1934)