Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė

Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
Gimė	1905 m. liepos 14 d. Veiveriai, Kauno apskritis
Mirė	1996 m. balandžio 30 d. (90 metų) Vilnius
Veikla	Lietuvos botanikė
Organizacijos	Vilniaus universitetas
Pareigos	profesorė
Išsilavinimas	habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Alma mater	Lietuvos universitetas
Žinomas (-a) už	Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje.
Žymūs apdovanojimai
1959 m. ir 1983 m. LTSR valstybinė premija

Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė (1905 m. liepos 14 d. Veiveriai, Kauno apskritis – 1996 m. balandžio 30 d. Vilnius. Palaidota Antakalnio kapinėse.) – Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje.

Biografija

1922 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1923–1928 m. Kaune studijavo biologiją naujai įkurto Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultete pagal Biologijos skyriaus Zoologijos ciklo programą. 1942 m. apgynė disertaciją „Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai“, už kurią jai suteiktas gamtos filosofijos daktaro mokslo laipsnis, nepripažintas tarybiniais laikais. 1948 m. apgynė disertaciją „Lietuvos TSR adventyvinė flora“, už kurią suteiktas biologijos mokslų kandidato mokslo laipsnis. 1967 m. savo botaninių tyrimų rezultatus apibendrino kompleksiniame apžvalginiame darbe „Genetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai-sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai“. Už šį darbą suteiktas biologijos mokslų daktaro (dab. habilituoto daktaro) laipsnis.

1926-1930 m. mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. 1930–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros laborantė, nuo 1935 m. – asistentė. 1940–1993 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, 1949–1952 m. Aukštesniųjų augalų katedros vedėja, nuo 1954 m. docentė, nuo 1968 m. profesorė. 1945–1946 m. dar ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja, 1945–1950 m. dirbo Biologijos institute.

Mokslinė veikla

Dar mokytojaudama parašė pirmąjį mokslinį straipsnį „Kraujo grupės ir jų suskirstymas Lietuvos gyventojų tarpe“, kuriame apibendrino diplominio darbo rezultatus. Savarankiškus mokslinius tyrimus pradėjo 1935 m., gilinosi į kryžminimosi ir mutacijų reikšmę augalų rūšių susidarymui bei augalų evoliucijos problemas. Svarbiausios vėlesnio mokslinio darbo sritys – augalų genetika, , , geobotanika. Svarbiausios mokslo darbų kryptys – upių (Nemunas, Nevėžis, Merkys, Mituva ir kt.) užliejamųjų pievų floros ir augalijos analizė, Lietuvos botaninis-geografinis rajonavimas, floros ir augalų bendrijų chorologinės struktūros nustatymas, floros mėginių metodo taikymas rūšių įvairovės ir dažnio tyrimams, naujų mokslui taksonų ir sintaksonų išaiškinimas. Metodiniu požiūriu reikšmingiausi dalykai buvo Vakarų Europoje priimtų J. Brauno-Blankė floristinės-fitosociologinės mokyklos metodų taikymas augalijos tyrimams, rūšių grupės reikšmingumo augalų bendrijoje rodiklio pasiūlymas ir taikymas augalijos analizei, floristinio dažnio koeficiento pasiūlymas floros ir jos tipologinių grupių dinaminei būsenai įvertinti.

Dar Vytauto Didžiojo universitete pradėjo rinkti, sisteminti bei tvarkyti herbariumą, vėliau buvo Vilniaus universiteto herbariumo induočių augalų rinkinių kuratorė, daug prisidėjo, kad Lietuvos nacionalinis turtas – Vilniaus universiteto herbariumo rinkiniai, kuriuose esama dar XIX a. pradžioje surinktų augalų pavyzdžių, būtų išsaugoti iki mūsų dienų.

Profesorės kūrybinį palikimą sudaro 125 įvairaus pobūdžio mokslo darbai.

Bibliografija

• Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai. – Vilniaus universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto darbai, 1942, 1(14)2, p. 237–344.
• Kultūrinių augalų kilmė. Vilnius, 1950 m.
• Nemuno žemupio lankų flora; Nemuno žemupio lankų pagrindinių formacijų geobotaninė apybraiža. // Nemuno žemupio užliejamosios pievos, Vilnius, 1955 m. p. 53–93; 99–190.
• Augalų pasaulio plėtotė. Vilnius, 1957 m.
• Lietuvos augalija. // Lietuvos TSR fizinė geografija, Vilnius, 1958 m., p. 382–416.
• Lietuvos TSR flora, mokslinė redaktorė ir bendraautorė, 6 t., 1959-1980 m.
• Lietuvos TSR atlasas, viena autorių, Vilnius, 1981 m.
• Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. Vilnius, 1983 m.
• Rūšių ir jų grupių floristinio reikšmingumo kiekybinis nustatymas (rusų k.). // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Biologija, 1985 m.: 23, p. 3–10.
• Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. Vilnius, 2005 m.
• Tiesa skins kelią sau, atsiminimai. Parengė Algis Ivanauskas, Vilnius, Lututė, 2008 m.

Įvertinimas

• 1959 m. ir 1983 m. LTSR valstybinė premija.

Šaltiniai

1. Profesorė Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
2. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 88 psl.