Rytų jūra lot Mare Orientale 19 p pl 93 v ilg 19 š pl 93 r ilg 19 93 Mėnulio jūra esanti matomosios Mėnulio pusės vakari

Rytų jūra (lot. Mare Orientale, 19° p. pl. 93° v. ilg. / 19°š. pl. 93°r. ilg. / 19; 93) – Mėnulio jūra, esanti matomosios Mėnulio pusės vakarinėje riboje su nematomąja puse.

Rytų jūros padėtis matomojoje Mėnulio pusėje (raudonai)

Rytų jūros baseinas yra geriausias Mėnulio smūginio baseino pavyzdys, turintis tris aiškius žiedus aplink jūrą, kuri sudaro apie 50 % viso baseino ploto. Tai jauniausias žinomas Mėnulio smūginis baseinas, susidaręs prieš 3,8 mlrd. metų, kai į Mėnulį įsirėžė, spėjama, 70 km skersmens meteoritas, skriejęs 40 000 km/val. greičiu. Jūrą baseino centrinėje dalyje vėliau sudarė išsiveržę lavos srautai. Jūros lavos bazaltai pasižymi aukštu ir vidutiniu titano oksidų kiekiu (iki 10 % ir daugiau masės).

Rytų jūra centre. Nuotraukos dešinėje viršuje Audrų vandenynas. Tarp jo ir jūros tamsus didelis krateris − Grimaldis. Rytų jūros link Audrų vandenyno kryptimi matomi abu ežerai: Pavasario ir Rudens, tarp jūrą supančių kalnų grandinių

Rytų jūros skersmuo 375 km. Ją supa trys žiedinės kalnų grandinės. Išorinė, 900 km skersmens, vadinama Kordiljerų kalnais (Montes Cordillera), kurios viršūnės siekia 5 km aukštį ir yra matomos iš Žemės. Vidurinė ir vidinė kalnų grandinės bendrai vadinamos Ruko kalnais (Montes Rook, pavadinti XVII a. britų astronomo Lorenso Ruko vardu), ir atitinkamai − išoriniais Ruko kalnais (600 km skersmens, pasiekia 6 km aukštį) ir vidiniais Ruko kalnais (iškart apie jūrą).

Tarp Ruko kalnų dalių šiaurės rytinėje pusėje įsiterpęs pailgas Pavasario ežeras (Lacus Veris, 396 km skersmens, 12 000 km² ploto, koord. 16° p. pl. 86° v. ilg. / 16°š. pl. 86°r. ilg. / 16; 86). Tarp Ruko kalnų ir Kordiljerų kalnų rytinėje pusėje įsiterpęs Rudens ežeras (Lacus Autumni, 183 km skersmens, koord. 10° p. pl. 84° v. ilg. / 10°š. pl. 84°r. ilg. / 10; 84). Šio regiono tarp Ruko ir Kordiljerų kalnų paviršius yra labai šiurkštus.

Paprastai iš Žemės matomi tik Kordiljerų kalnai ir tik retais atvejais, esant tinkamai Mėnulio libracijai ir apšvietimui, galima pamatyti Ruko kalnus ir tik išskirtiniais atvejais pačios Rytų jūros pakraštį. Ją 1901 m. atrado ir 1906 m. savo knygoje pažymėjo vokiečių astronomas Julius Francas (Julius H. G. Franz). Jis davė jūrai „Rytų“ vardą, nes, pagal anuometinį supratimą, ji buvo Mėnulio matomosios pusės rytinėje pusėje. 1961 m. astronomų sąjungos sprendimu Mėnulio pusės buvo sukeistos ir tokiu būdu Rytų jūra atsidūrė vakariniame matomosios pusės pakraštyje.

Šaltiniai

Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
Lacroux, Jean; Legrand, Christian. Discover the Moon. Cambridge University Press, 2003, p. 130
Planetary Exploration and Science: Recent Results and Advances. Springer, 2014, p. 29
Lacroux, Jean; Legrand, Christian. Discover the Moon. Cambridge University Press, 2003
Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 49
Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
North, Gerald. Observing the Moon: The Modern Astronomer's Guide. Cambridge University Press, 2007, p. 143

[1] Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48

[2] Lacroux, Jean; Legrand, Christian. Discover the Moon. Cambridge University Press, 2003, p. 130

[3] Planetary Exploration and Science: Recent Results and Advances. Springer, 2014, p. 29

[4] Lacroux, Jean; Legrand, Christian. Discover the Moon. Cambridge University Press, 2003

[5] Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 49

[6] Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48

[7] North, Gerald. Observing the Moon: The Modern Astronomer's Guide. Cambridge University Press, 2007, p. 143