Mannlicher M1895

Manlicherio šautuvas Mannlicher M1895
Tipas	dėtuvinis šautuvas
Konstruktorius
Šalis	Austrija-Vengrija
Sukurtas	1895 m.
Gamintas	1896-1918 m.
Naudotas	1895-1945
Naudotojai	Austrija-Vengrija ir kiti
Kalibras, mm	8,0 mm
Šovinys, mm	8×50 mm R Mannlicher M93 8×56 mm R M30 Steyr/Hungarian (M95/30 ir M95/31) 8×57 mm IS Mauser (M95M ir M95/24)
Šaudymo sparta, n/min.	30-35 šūv./min.
Svoris, kg	3,78 kg (be šovinių)<nr>3,36 kg (М95/30)
Ilgis, mm	1272 mm 1000 (М95/30)
Vamzdžio ilgis, mm	765 mm 480 mm (М95/30)
Maks. šūvio nuotolis, m	2000
Mechanizmas	rankinis pertaisymas, spyna traukiama tiesiai
Dėtuvė	5 šov. neišimama dėtuvė, naudojama vidinė apkaba

Mannlicher M1895, M.95 (iš Model 95) – sukonstruotas pertaisomas šautuvas, naudotas Austrijos Vengrijos kariuomenėje. Ypatingas tuo, kad pertaisomas tiesiai patraukiant spynos svirtelę (be pasukimo, kuris būdingas kitiems tokiems šautuvams).

Kareiviai vadino šiuos šautuvus vok. Ruck-Zuck ('tuoj pat (t. y., labai greitai)'). Vertintas už šaudymo spartą (~30-35 šūv./min.), patikimumą, tvirtumą. Reikalavo kruopščios priežiūros, to ypač reikėjo lengvai pažeidžiamam Išmetikliui.

Istorija

Manlicherio šautuvą į ginkluotę priėmė Austrijos-Vengrijos kariuomenė ir naudiojo jį visą Pirmąjį pasaulinį karą. Po karo šautuvą naudojo Austrijos ir kariuomenės.

Pagrindinis užsienio naudotojas buvo , kuri nuo 1903 m. įsigijo didelį kiekį šių šautuvų ir juos naudojo per abu pasaulinius karus. Austrijai-Vengrijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą daug Manlicherio šautuvų atiteko Balkanų valstybėms kaip reparacijų dalis. Falis šių šautuvų buvo naudoti ir Antrajame pasauliniame kare, ypač kaip antrosios linijos ir rezervo dalinių bei partizanų ginklas. Taip juos naudojo Rumunija, Jugoslavija, Italija ir Vokietija. Po karo daug jų buvo parduoti kaip pigi nebereikalinga ginkluotė. Taip dalis jų pateko į Afriką, kur juos naudojo įvairūs sukilėliai, ir į JAV, kur jie perkami kaip sportiniai šautuvai ar kolekciniai ginklai.

Manlicherio šautuvas pasitarnavo kaip pagrindas Kanados 1905 m. .

Manlicherio šautuvas Rusijos-Japonijos kare

Rusijos kariuomenei užėmus Port-Artūro tvirtovę Čingų kariuomenė paliko daug Manlicherio šautuvų, daugiausia 1886 m. pavyzdžio, šoviniams su . Jų spynos buvo tiesiosios eigos. 1904 m. tvirtovės apgulties metu 26-ojo pėstininkų pulko kapitonas I. Šmetila pasiūlė ir sumontavo daugiašautuvinį įrenginį. Šmetilos įrenginys leisdavo šaudyti salvėmis išsyk iš 5-8 Manlicherio šautuvų. įtvirtintų mediniame rėme. Metalinė traukė jungė visas šautuvų spynas, ją patraukus vienu metu būdavo pertaisomi visi šautuvai. Paspaudus kitą traukę, jungiančią visų šautuvų nuleistukus, vienu metu iššaudavo visi šautuvai. Taikydavosi sukant visą rėmą.

Išėmimas iš ginkluotės

1916 m. Austrijos-Vengrijos kariuomenė Manlicherio šautuvą, nežiūrint į tokius jo privalumus, kaip:

• didelė šaudymo sparta,
• patikimumas
• patogumas
• puiki 8 mm kulkos ,

ėmė keisti paprastesniu ir pigesniu , kurio konstrukcija pasirodė tinkamesnė gamybai karo metu. Manoma, kad tokį sprendimą iš dalies priėmė dėl to, kad tokiu atveju Austrija-Vengrija galėjo pasinaudoti savo strateginės sąjungininkės Vokietijos pramonės galimybėmis.

Aprašas

Specifiškiausias Manlicherio šautuvo ypatumas yra spyna su tiesia eiga, pertaisant šautuvą jie tiesiog tiesiai, be posūkio yra pertraukiama. Posūkis užrakinant įvyksta automatiškai suveikiant specialiems spiraliniams grioveliams spynos strype. Tokia konstrukcija padidino šaudymo spartą ir ginklo naudojimo patogumą, bet konstrukciją tapo sudėtingesnė ir mažiau patikima. Padidėjo šaulio pastanga pertaisant šautuvą.

Neišimama dėtuvė užtaisoma 5 šovinių vidine apkaba, kuri lieka dėtuvėje kol iššaunamas paskutinis šovinys. Tik tada apkaba iškrenta per langą dėtuvės dugne. Neiššaudyta apkaba gali būti išimta pro atidarytą spyną nuspaudus fiksatorių, esantį dėtuvės užpakalinėje dalyje ir sujungtą su nuleistuko lankeliu. Manlicherio šautuvo vidinės apkabos viršutinėje dalyje turėjo griovelius, kad būtų lengviau užtaisyti.

Manlicherio šautuvai M1895 pasižymėjo dideliu šaudymo tikslumu, šaudymo sparta ir patvarumu. Atatranka buvo silpna, tad negadino šaudymo tikslumo. Iki Pirmojo pasaulinio karo Rusijos armijos karininkų aplinkoje buvo priimta kritikuoti šį šautuvą už jautrumą užterštumui dėl didelio lango uokse. Bet prasidėję karo veiksmai nepatvirtino to jautrumo. Šautuvo mechanizmas iš tiesų užsiteršdavo, tačiau teršalai lygiai taip pat lengvai patys pasišalindavo..

Šoviniai

• Pirmasis Manlicherio šautuvo variantas naudojo šovinius (vok. 8 mm M.1893 scharfe Patrone).
• Po Pirmojo pasaulinio karo tiek Austrija, tiek Vengrija daugumą šių šautuvų perdarė, kad šie naudotų galingesnius šovinius.
• Graikija ir Jugoslavija dalį savo turėtų šautuvų perdarė pritaikydamos šoviniams ir perkėlinėms apkaboms (pradinis variantas naudoja vidines apkabas. Taip perdaryti šautuvai buvo pavadinti M95/24 Graikijoje ir M95M Jugoslavijoje. Kartais klaidingai M95/24 priskiriami Bulgarijai, tačiau Bulgarijos kariuomenė nenaudojo šovinių . Perdarytus šautuvus vertina kolekcininkai dėl jų santykinio retumo ir labiau prieinamų šovinių. Trūkumas yra pažeidžiami išmetikliai.

Variantai

Pradiniai variantai

• M95 pėstininkų šautuvas (vok. Infanterie Repetiergewehr M.95) – bazinis šautuvo variantas. Naudojo šovinius . Pirmojo pasaulinio karo metais buvo daugumos Austrijos-Vengrijos kariuomenės dalinių ginkluotėje.
• M95 trumpasis šautuvas (vok. Extra-Korps-Gewehr M.95) – karabinas, kurį naudojo Austrijos-Vengrijos šturmo daliniai. Šoviniai . Svoris 3,09 kg, ilgis 1003 mm, vamzdžio ilgis 500 mm.
• M95 kavalerijos karabinas (vok. Kavaliere Repetierkarabiner M.95) – šiuo karabinu buvo ginkluoti Austrijos-Vengrijos kavalerijos daliniai. Šoviniai . Neturėjo įtaisų durtuvui uždėti.

Perdaryti variantai

• M95/30 – Pirmosios Austrijos Respublikos perdarinys, gautas pritaikius šoviniams. Perdarymo darbus atliko Šteire.

Mannlicher M95/30

• M95/31 – Vengrijos karalystės perdarinys pritaikant šoviniams .
• M95M – Jugoslavijos karalystės perdarinys pritaikant šoviniams .
• M95/24 – Graikijos karalystės perdarinys pritaikant šoviniams .

Durtuvai

Kairysis durtuvas yra standartinis Manlicherio šautuvo durtuvas. Kiti du turi puskarininkių spurgus.

Manlicherio šautuvo komplekte buvo peilinis durtuvas. Jis ypatingas tuo, kad uždėjus ant šautuvo durtuvo ašmenys nukreiptos aukštyn. Daugumą šių durtuvų gamino gamyklos ir . 'BMF' raidėmis žymėtus durtuvus gamino Berndorfer Maschinenfabrik, dviem sukryžiuotais kūjais ir dviem sukryžiuotais kalavijais – Carl Ludwig Zeitler (Viena). Dalis durtuvų pažymėti įrašais 'Ernst Busch Solingen', jie gaminti Vokietijoje.

Durtuvo ilgis buvo 36,0 cm, geležtės ilgis – 24,8 cm.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ėmus stigti išteklių imta gaminti pigius greitai pagaminamus, grynai metalinius durtuvus.

Naudotojai

•  Albanija: 1911 m. apie 4000 šautuvų užsakė Albanijos revoliucinis komitetas. Nemažai šautuvų Albanija gavo po Pirmojo pasaulinio karo.
•  Austrija-Vengrija: Naudoti nuo 1895 m. iki Austrijos-Vengrijos panaikinimo 1918 m. Buvo pagrindinis Austrijos-Vengrijos armijos ginklas Pirmajame Pasauliniame kare.
  • Austrija: Naudoti nuo 1918 m. spalio iki anšliuso 1938 m. kovą. Vėliau šautuvai atiteko vermachtui. 1945 m. dalis šautuvų atiteko Austrijos žandarmerijai (Österreichische Gendarmerie), kurios ginkluotėje buvo iki 1955 m.
    •  Trečiasis reichas: Antrojo pasaulinio karo metais Manlicherio šautuvus, gautus iš Austrijos ir vadintus Gewehr 98 (ö), naudojo Trečiojo Reicho apsauginės policijos ir pagalbiniai daliniai. Dar Manlicherio šautuvų ir karabinų buvo gauta iš 1943 m. kapituliavusios ir nuginkluotos Italijos kariuomenės (vadinti Gewehr 306(i) ir Karabiner 505(i)). Jais (7214 vnt.) 1944 m. rudenį buvo apginkluoti dalis folksšturmo batalionų.
  •  Čekoslovakija: Čekoslovakija turėjo apie 300 tūkst. įvairių modelių Manlicherio šautuvų. Dažniausi buvo M95. Dar 1919 m. pradžioje gamykla Zbrojovka Brno ėmė gaminti atsargines dalis, o vėliau iš 1895 m. pavyzdžio šautuvus. Šautuvai gaminti iki 1921 m. liepos 22 d., o šoviniai 8×50 mm R gaminti iki 4-to dešimtmečio vidurio, daugiausia eksportui. 1922 m. buvo nutarta Čekoslovakijos armijos ginkluotėje palikti tik Mauzerio šautuvus (šoviniai 7,92×57 mm), o kitų sistemų šautuvus išimti iš ginkluotės.
  •  Jugoslavija: Dalis buvo perdaryti šoviniams kaip M95M ir M95/24.
• : Naudoti nuo 1903 m.
• : keli tūkstančiai 8 mm Manlicherio šautuvų ir karabinų (1888, 1890, 1891 ir 1895 m. modelių) buvo respublikonų kariuomenės ginkluotėje Ispanijos pilietinio karo metu
•  Suomija: Suomija nupirko ~2300 šautuvų, šoviniams . Jie buvo pažymėti žyme SA. Dabar labai vertinami kolekcionierių.
• : Graikija turėjo daug M95/24 šautuvų, perdarytų šoviniams . Po Graikijos okupacijos 1941 m. balandį šautuvai atiteko Vokietijai. Vermachtas juos naudojo kaip Gewehr 306(g).
• Italijos karalystė: Paimti kaip trofėjai Pirmojo pasaulinio karo Italijos fronte. Po Austrijos-Vengrijos kapituliacijos 1918 m. Italija daug šių šautuvų gavo kaip dalį reparacijų. Šiems šautuvams Italijoje gamino šovinius 8×50 mm R. Prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią Manlicherio šautuvai ir karabinai vis tebebuvo pagalbinių dalinių ginkluotėje ir buvo vadinami Fucile Mannlicher 95 ir Moschetto Mannlicher 95
•  Osmanų imperija
  •  Turkija
• Lenkija: 1895 m. modelio šautuvais (šoviniai 8×50 mm R) 3-čią dešimtmetį ginkluota policija.
•  Portugalija
• Rumunijos karalystė
• Rusijos imperija: Pirmojo pasaulinio karo metais trofėjiniai Manlicherio šautuvai buvo plačiai naudoti fronte, nes stigo savų Mosino šautuvų ir šovinių jiems.
•  Sovietų Sąjunga: Pilietinio karo metais Manlicherio šautuvais buvo ginkluoti kai kurie DVRA daliniai (daugiausia užnugario ir vidaus reikalų kariuomenės daliniai. 1941 m. Manlicherio šautuvais buvo ginkluoti dalis liaudies šauktinių dalinių.
• Serbijos karalystė: Originalūs Manlicherio šautuvai gauti kaip reparacijos. Apie 122 tūkst. šautuvų perdaryti šobiniams (M95M).

Galerija

• Austrijos-Vengrijos kareiviai su Manlicherio karabinais M1895 Pirmojo pasaulinio karo metais
• Vengrijos kareivis su Mannlicher M1895 Antrojo pasaulinio karo metais
• 5 šovinių vidinė apkaba 8×56 mm R šoviniams, įstatoma į šautuvą M95
• Įvairūs Manlicherio šautuvai ir karabinai. Pats kairiausias ilgas šautuvas yra 1888 m. modelio, kairiausias karabinas – 1890 m. modelio. Likę yra įvairūs 1895 m. modeliai.

Vikiteka: Mannlicher M1895 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

1. «В поисках оружия» гл. Война — школа для оружейника
2. „Greek Austro-Hungarian Mannlicher M95 Rifle and Carbine“. hungariae.com. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-04. Nuoroda tikrinta 2016-09-13.
3. „Yugoslavian Mannlicher M.95 Rifles and Carbines“. Manowar's Hungarian Weapons & History. Nuoroda tikrinta June 22, 2012.
4. „Bulgarian Mannlicher M.95 Rifles and Carbines“. Manowar's Hungarian Weapons & History. Nuoroda tikrinta June 22, 2012.
5. http://www.old-smithy.info/bayonets/HTNL%20DOCUMNETS/austrian%20ersatz.htm Archyvuota kopija 2014-08-13 iš Wayback Machine projekto.
6. http://www.hungariae.com/Mann95Al.htm
7. http://www.hungariae.com/Mann95Ge.htm
8. http://www.hungariae.com/Mann95Cz.htm
9. Александр Борцов. Патроны Чехословакии // журнал «Мастер-ружьё», № 11 (116), ноябрь 2006. стр.62-67
10. „Rifle: Yugoslavian Mannlicher M95M and M95/24“. C&Rsenal. Suarchyvuotas originalas 2014-07-14. Nuoroda tikrinta June 14, 2014.
11. Fusiles y mosquetones de la Infanteria Republicana
12. http://www.hungariae.com/Mann95Fi.htm
13. Александр Борцов. Патроны Италии // журнал «Мастер-ружьё», № 1 (118), январь 2007. стр.66-70
14. „Karabin i karabinek 8mm wz.1895 "Mannlicher" - Kampania Wrześniowa 1939.pl“. Kampania Wrześniowa 1939. Nuoroda tikrinta June 5, 2012.
15. А. Б. Жук. Энциклопедия стрелкового оружия: револьверы, пистолеты, винтовки, пистолеты-пулеметы, автоматы. М., АСТ – Воениздат, 2002. стр.587
16. Винтовка // Гражданская война и военная интервенция в СССР. Энциклопедия / редколл., гл. ред. С. С. Хромов. – 2-е изд. – М., «Советская энциклопедия», 1987. стр.94
17. http://www.hungariae.com/Mann95Se.htm