Mangalūru kan ಮ ಗಳ ರ Maṅgaḷūru dar žinomas kaip Mangaloras angl Mangalore Kudla tul ಕ ಡ ಲ miestas pietų Indijoje Karnata

Mangalūru (kan. ಮಂಗಳೂರು = Maṅgaḷūru), dar žinomas kaip Mangaloras (angl. Mangalore), Kudla (tul. ಕುಡ್ಲ) – miestas pietų Indijoje, Karnatakoje, Arabijos jūros pakrantėje (Malabaro krante), Tulu Nadu krašte (tulų žemėse), prie ir Gurupuros žiočių. Tai svarbiausias Karnatakos jūrinis uostas – išvežama kava, anakardžiai, santalas, prieskoniai. Vystoma tradicinė puodininkystė ir keramika, kavos ir kitų žemės ūkio žaliavų perdirbimas, veikia cheminių trąšų gamykla. Turizmas.

Mangalūru ಮಂಗಳೂರು
Mangalūru architektūra

Mangalūru 12°50′0″ š. pl. 74°47′0″ r. ilg. / 12.83333°š. pl. 74.78333°r. ilg. / 12.83333; 74.78333 (Mangalūru)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Indija
Valstija	Karnataka
Rajonas

Gyventojų (2011)	499 487
Plotas	184 km²
Tankumas (2011)	2 715 žm./km²
Altitudė	22 m

Vikiteka	Mangalūru

Kirčiavimas	Mangalòras

Mangalūru garsėja gerais paplūdimiais. Yra miesto globėjos Mangaladevi šventykla (IX a.), taip pat Šivos Gokarnathešvaros (Kurdolyje, 1912 m.), Šivos Mandžunathos (Kadryje) šventyklos, Šv. Aloyzo koplyčia (1878 m.), Šv. Rožinio Mergelės katedra (1568 m.), stebėjimo bokštas (1784 m.).

Gyventojai

Religinė gyventojų sudėtis (2011 m.): hinduistai – 68,99 %, musulmonai – 17,4 %, krikščionys – 13,15 %, džainai – 0,21 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – tulų (35,09 %), konkanių (15,58 %), kanadų (11,12 %), malajalių (8,07 %), tamilų (1,69 %).

Istorija

I–VI a. graikų šaltiniuose minimas Malabaro kranto uostas Nitrias ar Nitra (plg. per miestą tekančią Nitravatės upę), taip pat Mangarouth. Uostas buvo svarbus pipirų išvežimo taškas. IV a. miestas pateko į Kadambų dinastijos įtaką, o vėliau čia iškilo vietinė Alupų dinastija, kurios viena iš sostinių buvo Mangalūru. 1342 m. miestą (pavadintas Manjarur) aplankė žymus keliautojas Ibn Batuta, o 1506 m. – italas .

1498 m. Šv. Marijos saloje netoli Malgalūru išsilaipino Vaskas da Gama. 1526 m. vadovaujami portugalai užėmė Mangalūru miestą. 1695 m. miestą nusiaubė arabai. 1763 m. pateko į . XIX a. pateko britų valdžion.

Panamburo paplūdimys
Šv. Rožinio Mergelės katedra
Mangalūru uostas
Stebuklingosios Mergelės Marijos katedra

Šaltiniai

http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/mangaloras
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 270

[1] ttp://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/mangaloras

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 270