Mandžušri skr मञ ज श र IAST Mañjuśrī tibet འཇམ དཔལ དབ ངས jam dpal dbyangs kin 文殊 pinyin Wénshū bodhisatva budizmo mahaja

Mandžušri (skr. मञ्जुश्री = IAST: Mañjuśrī, tibet. འཇམ་དཔལ་དབྱངས། = `jam dpal dbyangs, kin. 文殊, pinyin: Wénshū) – bodhisatva budizmo mahajanos ir vadžrajanos šakose. Dar žinomas kaip Mandžughoša (Mañjughoṣa – „saldžiabalsis“), Mandžunatha (Mañjunātha – „dailusis išganytojas“), Vagyšvara (Vāgīśvara – „kalbos viešpats“) ir kt., jo epitetas – Kumarabhūta („buvęs princu“).

Mandžušri. Freska tibetiečių Namdrolingo vienuolyne (Karnataka)

Madžušri minimas jau senojoje mahajanos literatūroje – tai leidžia numanyti jo įvaizdį atsiradus paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. Madžušri kaip pagrindinis veikėjas pavaizduotas „Saddharmapundarikoje“ (ten jis primena buvusių budų darbus) ir „Vimalakyrtinirdešoje“ (ten jis – Šakjamunio mokinys, vienintelis protu prilygus bodhisatvai ). „Gandhavjūhoje“ Mandžušri – vienas iš dviejų 500 bodhisatvų būrio vadas ir pirmasis šios sūtros herojaus Sudhanos patikėtinis. Pasak mahajanos mitologijos, Mandžušri prieš 70 milijardų kalpų buvęs teisinguoju karaliumi vienoje iš budos karalysčių, kuri buvusi rytuose. Jis pasiekęs nubudimą ir pasiryžęs būti bodhisatva samsaroje tiek kalpų, kol neliksią nei vienos gyvos būtybės, reikalingos pagalbos.

Vadžrajanoje Mandžušri yra vienas iš trijų pagrindinių bodhisatvų (su Avalokitešvara ir Vadžrapaniu). Apie jį pasakojama viename seniausių vadžrajanos veikalų – „Mandžušrimūlakalpoje“. Mandžušri įvaizdija išmintį (pradžnią), jį paprastai vaizduoja kaip dailų indų karalaitį, dešinėje rankoje laikantį liepsnojantį kalaviją, o kairėje rankoje – „Pražniaparamitos“ knygą. Mandžušri garbinimas ypač paplito Tibete ir Kinijoje, kur kaip veikėjas pateko į įvairius pasakojimus. Tibete žemiškuoju Mandžušri įsikūnijimu laikomas Gelug mokyklos įsteigėjas (XV a. pr.).

Mandžušri skulptūrėlė iš Vidinės Mongolijos
Mandžušri. IX a., Pala dinastija, Indija
Bodhisatvos Mandžušri tibetietiška
Mandžušri (Mondžu) keliasi per jūrą (~XII a. japonų piešinys)

Literatūra

Lamotte E., Maсjusri, „Toung Pao“, I960, v. 48, p. 1-96;
Вhattaсharyya В., The Indian buddhist iconography, [2 ed.], Calcutta, 1958, p. 100-23.

Vikiteka: Mandžušri – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

Мифы народов мира. Манджушри , Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[1] Мифы народов мира. Манджушри , Л. Э. Мялль – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.