Maksimiliano baudžiamasis teisynas

Maksimiliano baudžiamasis teisynas (vok. Maximilianische Halsgerichtsordnung, vok. Tiroler Malefizordnung – Tirolio Malefio , vok. Halsgerichtsordnung für Tirol – Tirolio baudžiamoji teiseina) – pirmoji baudžiamosios teisės kodifikacija vokiškai kalbančiose valstybėse. 1499 m. priėmė Tirolio žemės kunigaikštis erchercogas Maksimilianas (Maximilian I).

Turinys

Maksimiliano baudžiamasis kodeksas reguliavo baudžiamąją teiseną, tačiau apėmė ir materialinės (baudžiamosios) teisės normas (nustatytos bausmės už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus).

Baudžiamojoje teisenoje pagrindinis vaidmuo – teisėjo bei prisiekusiųjų. Gynėjo institutas nenumatytas. Perskaičius kaltinamąjį raštą, buvo išklausomas kaltinamasis ir liudytojai. Pagal to meto teisinę sampratą niekas negalėjo būti nubaustas neprisipažinęs. Prisipažinimui išgauti leista kankinti (ordalijos) apklausos () metu.

Atskiri () teismai dėl kankinimų bei mirties bausmės turėjo gauti vyskupinių miesto bei dvaro teismų leidimą.

Maksimiliano baudžiamasis teisynas vėliau tapo ir Karolio V teisyno (Constitutio Criminalis Carolina) dalimi. Neteko galios 1770 m. įsigaliojus Constitutio Criminalis Theresiana.