Makrofagocitas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Makrofagocitas – monocitų kilmės ląstelė, kurios pagrindinės funkcijos – fagocitozė ir dalyvavimas imuninėje sistemoje. Jų būna tam tikrose organizmo vietose. Makrofagocitai priklauso mononuklearinių fagocitų sistemai, anksčiau vadinti retikuloendoteline sistema.

Makrofagocitai svarbūs imuninėmis reakcijoms, bet jų veikla nėra savita. Makrofagocitai reaguoja į kiekvieną svetimą medžiagą. Jie neturi atminties apie pirminį sąlytį su antigenu, nesintetina imunoglobulinų, bet, nesavitai saugodami organizmą, sudaro savitojo imuniteto formavimosi pamatą. Mikrofagocitai (neutrofiliniai granulocitai) antigeną suskaldo iki medžiagų, kurios jau nebeturi antigeninių savybių ir paverčia jį neimunogenišku. Tačiau makrofagocitai antigeną skaldo iki atskirų fragmentų, kurie net 1000 kartų yra imunogeniškesni už patį antigeną. Makrofagocitai imuninį atsaką susidaryti skatina ir humoraliniu būdu. Jie išskiria veiksnių (monokinų), aktyvinančių arba valdančių imunitetą prieš bakterijas, virusus ir prieš navikines ląsteles.

Tiek ląsteliniam, tiek humoraliniam imunitetui makrofagocitai yra būtinas imuninių ląstelių sąveikos sandas. Jie jau pačioje imuninės reakcijos pradžioje, nešdami savo paviršiuje antigeno fragmentus, perduoda informaciją apie šį antigeną tiek T, tiek B limfocitams. Makrofagocitai, būdami tam tikrose limfoidinių organų vietose, sudaro sąlygas imuniniam atsakui pasireikšti: išlaiko, koncentruoja ir perduoda ląstelėms, gaminančioms antikūnus, perdirbtą imunogeninį antigeną ir taip sukelia antikūnų sintezę.

Taigi makrofagocitai dalyvauja vykstant daugeliui imuninių reakcijų: perdirbant antigeną, pateikiant jį limfocitams, sąveikaujant T ir B limfocitams, ląstelinio imuniteto efektorinės fazės metu ir kt. Įgyvendinant imuninį skatinimą dalyvauja kelios ląstelių sistemos: makrofagocitai, antigeno aktyvinti T limfocitai, B limfocitai (antikūnų gamybos pirmtakai) ir plazmocitai (savitų antikūnų gamintojai).