Mahiai

Mahiai (Mahi)
Gyventojų skaičius	91 tūkst.
Populiacija šalyse	Beninas (66 tūkst), Togas
Kalba (-os)	fonų ()
Religijos	vudu, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	fonai

Mahiai (Mahi, alternatyvus užrašymas Maxi) – Afrikos tauta, gyvenanti vidurio Benine (Jorubalando vakarinėje dalyje). Kalba (Maxi gbe), priklausančia Nigerio-Kongo kalbų šeimai, gbe kalboms. Kai kurių autorių ši kalba laikoma šiauriniu fonų kalbos dialektu, todėl mahiai kartais laikomi fonų subetnosu.

Mahiai gyvena Kalvų departamento vidurinėje dalyje (Savalu ir komunose) ir yra šiauriniai tikrųjų fonų kaimynai. Jų arealas yra giliai įsisverbęs į Jorubalandą, ir mahius iš trijų pusių supa joruboidų tautelės – idašai (pietryčiuose), šabiai (šiaurės rytuose), ifiai (pietvakariuose), išai (šiaurės vakaruose). Nemaža mahių diaspora gyvena Toge, Atakpamės regione.

Didelė dalis tikinčiųjų formaliai yra krikščionys, tačiau plačiai paplitę vietiniai tikėjimai ir maginės praktikos (vudu).

Istorija

Iki mahių atsikėlimo, dabartinės jų gyvenamos teritorijos jau buvo kolonizuotos jorubų subgrupių šabių, idašų, išų, egzistavo senovinės karalystės. Apie XVI–XVII a. dalis gbe kalbomis kalbančių grupių migravo iš pietų ir įsikūrė tarp jorubų. Tada jos įkūrė tris ankstyvasias savo karalystes – ir (į pietus nuo Dasos) ir (į šiaurę nuo dabartinės ). Šių karalysčių kūrėjai istorijoje dar vadinami tikraisiais mahiais.

Tuo metu stiprėjanti fonų karalystė Dahomėja mahius laikė viena iš trijų (šiaurine) savo pasaulį supančių tautų (adžai jiems atstovavo vakarus, o ojai – rytus). Jie davė mahiams apibendrinantį etnonimą, kuris iš pradžių buvo niekinantis, o vėliau prigijo.

XVII a. pradžioje kita gbe grupė – išeiviai iš Dahomėjos, šiaurėje įkūrė , kurią įtvirtino išvydami iš teritorijos senuosius gyventojus išus ir sugriaudami jų miestą Ilodžį. Ji palaikė draugiškus santykius su Dahomėjos ahosu, o po pirmojo valdovo Gbagidi I Ahosu Soha mirties 1618 m. šios vasale. Kadangi ši karalystė buvo į šiaurę nuo Dahomėjos, fonai jos gyventojus irgi vadino mahiais: Dahomėjos karalius (1774–1789) Savalu valdovą Gbagidi III Baglo oficialiai titulavo mahių karaliumi. Kadangi su tikraisiais mahiais (gyvenusiais ryčiau) Savalu mahiai nebuvo tapatūs, istoriografijoje jie vadinami netikraisiais mahiais.

Dahomėją valdant karaliui (1789–1797), fonai pradėjo karus su tikraisiais mahiais. 1789 m. užpulta Gbovelės karalystė, kuri, nepaisant drąsaus Adžognono pasipriešinimo, buvo nukariauta, o miestas sugriautas. Mahių nukariavimus tęsė tolimesni Dahomėjos valdovai. 1823 m. Dahomėjos armiją sutriuškino Hundžrotas, bet jau 1832 m. ši karalystė pasidavė po ilgos apgulties ir miestas buvo sugriautas. Tuomet Dahomėjoje viešėjęs britų keliautojas Duncan aprašė šią pergalę, kurioje buvo 6000 žuvusiųjų. Tikrųjų mahių nukariavimas baigėsi 1877 m., kuomet sugriauta Tšahunkos karalystė. Dahomėjos pergalės mahiams reiškė ne tik sunaikintus miestus, bet ir masinį regiono ištuštėjimą, mat didžioji dalis gyventojų buvo parduodami į vergiją. Šalia senųjų karalysčių centrų išdygo naujos Dahomėjos įsteigtos vergų prekybos bazės, tokie kaip Pauinjanas, Sklogbas, Aguagonas. Didelė dalis mahių bėgdami nuo vergų prekybos migravo į šiaurę ir į vakarus, kur asimiliavosi su kitomis grupėmis. Jų gyventas teritorijas, ištuštėjusį kraštą vėl apgyvendino jorubų subetnosai.

Nors netikrųjų mahių karalystė Savalu buvo Dahomėjos vasalė ir jai negrėsė sugriovimas, 1876 m., pasinaudodama, kad jos valdovas Gbagidi VII Lintononas buvo išvykęs į Abomėjų, Dahomėjos armija apgulė miestą, siekdama prisimedžioti vergų. Tai sukėlė mahių migracijas iš Savalu į šiaurę ir vakarus. Didžiausia mahių kolonija įsikūrė aplink gyvenvietę, smulkesnės – vakaruose, Atakpamės regione (dabartinis Togas). Skirtingai nei tikrųjų mahių atveju, Savalu mahiai liko gyventi ir išlaikė karalystę šiame regione. Jie yra tiesioginiai dabartinių mahių pirmtakai. 1894 m. Prancūzija, nukariavusi Dahomėją, pasirašė sutartį su jos vasale „Savalu mahių konfederacija“ (pranc. confédération des Mahi de Savalou).

Šaltiniai

Anignikin, Sylvaine. 2001. Histoire des populations mahi. À propos de la controverse sur l’ethnonyme et le toponyme „Mahi“. Cahiers d'études africaines 2001/2 (n° 162)