Mažonai

Apie kaimą Kretingos rajone žr. Mažonai (Kretinga).

Mažonai
Kaimo apylinkių panorama
Mažonai
55°19′05″š. pl. 22°17′49″r. ilg. / 55.318°š. pl. 22.297°r. ilg. / 55.318; 22.297 (Mažonai)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija	Mažonų seniūnija
Gyventojų (2021)	452
Vikiteka	Mažonai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Mažõnai Kilmininkas: Mažõnų Naudininkas: Mažõnams Galininkas: Mažonùs Įnagininkas: Mažõnais Vietininkas: Mažõnuose

Mažonai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo kelio  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė , prie jo sankirtos su rajoniniu keliu    Mažonai–Šakvietis–Šilalė , 7 km į šiaurę nuo Tauragės. Seniūnijos centras.

Mažonų kultūros namai

Etimologija

Mažonų vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje) Mažono vardo, kadangi čia buvusi jo valda.

Geografija

Mažonai 2008-03-18

Buvusi .

Mažonai išsidėstę 3 km nuo kairiojo Jūros upės kranto ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių, per Šuniją pastatytas pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė, kaimą iš visų pusių supa nedideli atskiri miškeliai: į šiaurės rytuose yra išsidėstę – Žydgirė, Amerikaitė, šiaurėje – Kardelynė, Palaužė, šiaurės vakaruose – Eglynaitė, Skynimai, vakaruose – Baubliai, pietryčiuose Borkertinė. Toliau į šiaurę plyti Pagramančio miškų masyvas, į pietus – Tauragės miškas. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: pagrindinėje dalyje yra daugiau kaip 500, kitoje, išsidėsčiusioje arčiau Šunijos – iki 100 gyventojų. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno upelio – Užupio – Baublio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.

Į vakarus nuo Mažonų yra Pagramančio regioninis parkas.

Istorija

Kai kurių istorikų nuomone, 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje minimas Žemaičių didžiūnas Mažonas siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 d. 1792 m. Žemaitijos Raseinių apskrities žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal 1816 m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus . Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XIX a. pabaigoje Mažonai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrities Tauragės valsčiuje, priklausę Tauragės parapijai.

XX a. pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas. 1915–1918 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. 1920 m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti Tauragėje.

1948 m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. 1969 m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.

XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.

2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje 15-ai Mažonų gatvių suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Tauragės apskritis	Raseinių apskritis
1954?–1988 m.	Sungailiškių apylinkė (1968–1988 m. jos centras)	Tauragės rajonas
1988–1995 m.	Mažonų apylinkės centras
1995–	Mažonų seniūnijos centras	Tauragės rajono savivaldybė

Ekonomika

Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga („Šaltinio“ mokyklos skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.

Gyvenvietės centre yra futbolo aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

Architektūra

Mažonų kapinaitės

Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo , o XX a. aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas gatvinio kaimo planas.

Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės, jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta 1924 m.

Mažonų kapinėse iki 1979 m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su , Pietos ir skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 m. perėmė .

Gyventojai

1821 m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1986 m.	1989 m.^sur.
18	86	243	240	215	557	581	615
1992 m.	1999 m.	2001 m.^sur.	2008 m.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
626	609	577	587	495	452	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

• Juozas Mockaitis, agronomas, agronomijos daktaras.

Statistika

• Kaimo plotas – 73 ha.
• Kaime yra 14 gatvių.
• Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
• Kaime yra ~355 gyvenamus pastatus ir ~20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
• Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybėje, neskaičiuojant pačios Tauragės ir jos priemiesčio – Taurų.

Galerija

• Liepų gatvė
• Kaimo panorama
• Kaimo apylinkės

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Mażany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 215 psl. (lenk.)
3. Mażany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 311 psl. (lenk.)
4. Mažonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 518 psl.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Mažonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 539 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Mažonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 29
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• V. Almonaitis ir . „Karšuva“.

Aplinkinės gyvenvietės
	ŠILALĖ – 23 km PAGRAMANTIS - 7 km Sungailiškiai – 3 km		Šakvietis – 7 km
		TAURAGĖ – 8 km