Mažieji Grįžulo Ratai Ursa Minor UMi 56 as iš 88 ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Plotas 256 kv laipsniai

Mažieji Grįžulo Ratai (Ursa Minor, UMi) – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Plotas – 256 kv. laipsniai. Lotyniškas pavadinimas reiškia Mažasis Lokys. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia Šiaurinės, rečiau vadinamos Poliarinės žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.

Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m.) baltoji nykštukė (), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“. Žvaigždyne taip pat yra (Ursidai), daugiausia krentantys gruodžio 18-25 dienomis.

Istorija ir mitai

Senovės Graikijoje septynios žvaigždyno žvaigždės buvo siejamos su hesperidėmis, Atlanto dukterimis. Vėliau – su mitu apie Kalistą, Mažuoju Lokiu buvo paverstas Kalistos sūnus Arkas (žr. Didieji Grįžulo Ratai).

Ryškiausios žvaigždės

Šiaurinė – alpha UMi,
Kochabas – beta UMi,
Ferkadas – gamma UMi.

Išnašos

Jokūbas Sūdžius. Mažieji Grįžulo Ratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
angl. „This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“, Werner, K.; Rauch, T. (2011). „UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph“. Astrophysics and Space Science. 335 (1): 121–24. Bibcode:2011Ap&SS.335..121W. doi:10.1007/s10509-011-0617-x.

[vle-1] Jokūbas Sūdžius. Mažieji Grįžulo Ratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.

[2] . „This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“, Werner, K.; Rauch, T. (2011). „UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph“. Astrophysics and Space Science. 335 (1): 121–24. Bibcode:2011Ap&SS.335..121W. doi:10.1007/s10509-011-0617-x.