MėčiūnaiMėčiūnų kaimas vakarėjantMėčiūnai54 03 43 š pl 23 38 31 r ilg 54 062 š pl 23 642 r ilg 54 062 23 642 Mėčiūnai Ap

Mėčiūnai

Mėčiūnai

54°03′43″š. pl. 23°38′31″r. ilg. / 54.062°š. pl. 23.642°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Kapčiamiesčio seniūnija

Gyventojų

30

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Mėčiū́nai
Kilmininkas:	Mėčiū́nų
Naudininkas:	Mėčiū́nams
Galininkas:	Mėčiū́nus
Įnagininkas:	Mėčiū́nais
Vietininkas:	Mėčiū́nuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Mięciuny

Mėčiūnai – kaimas pietinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje, 5 km į pietus nuo Veisiejų, prie vieškelio Veisiejai–Kapčiamiestis atšakos į Vainežerį. Seniūnaitijos centras. Kaime telkšo mažutis Šventaduonio ežeras, taip pat Samanius bei Bedugnis, rytuose (prie Ančios ežero) stūkso Mėčiūnų piliakalnis, apaugęs mišku. Šventaduonės gatvės kairėje pusėje išliko senosios kapinės.

Etimologija

Pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *Mėčiū́nas, plg. pavardė Mė̃čius.

Istorija

XIX a. pab. kaimas pateko į Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčių ir parapiją.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.

1827 m.

1880 m.

1888 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

107

210

263

224

170

140

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

102

71

50

42

30

-

Galerija

Mėčiūnų kaimo senosios kapinės
Vaizdas į Mėčiūnus po stiprios vasaros audros
Vaizdas iš pietinės pusės į Mėčiūnų kaimo galą, besiribojantį su Vainežerio kaimu

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
Mięciuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 365 psl. (lenk.)
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Mėčiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 541 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

VEISIEJAI – 4 km

Vainežeris – 1 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[4] Mięciuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 365 psl. (lenk.)

[5] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-7] Mėčiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 541 psl.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.