Lėlė žaislas Lėlėmis žaidžia kūdikiai vaikai taip pat suaugę žmonės Lėlės vaizduoja žmones gyvūnus ir įsivaizduojamas bū

Lėlė – žaislas. Lėlėmis žaidžia kūdikiai, vaikai, taip pat suaugę žmonės. Lėlės vaizduoja žmones, gyvūnus ir įsivaizduojamas būtybes.

VFR „Schildkröt“ firmos lėlė Inga (apie 1950 m.)

Mergaitė su lėlė (autorius Vasilijus Surikovas)

Lėlė iš sudėtinių medinių dalių, Gröden (apie 1870 m.)

Lėlė su tikrovišku žmogaus atvaizdu

Madingoji (aukštuomenės) lėlė (Prancūzija, apie 1870 m.

Kitos reikšmės – Lėlė (reikšmės).

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

Superdidvyrių ir jų pirmtakų lėlės yra ypač populiarios tarp berniukų. Lėlės kūdikiai, popierinės lėlės – mėgiami mergaičių žaislai.

Natūralaus dydžio žmonių modelius, panašius į lėles, vadinamus fantomais, naudoja sveikatos apsaugos specialistai – jos reikalingos medicinos mokykloms, socialiniams darbuotojams mokyti įvairiose sveikatos procedūrose, vaikų seksualiniam išnaudojimui tirti.
Piešiant ar kitaip atvaizduojant žmogų, naudojami mediniai žmogaus manekenai.

Istorija

Archeologų manymu, pirmasis seniausias žinomas žaislas yra lėlė, surasta Egipto kapuose. Šis radinys datuojamas 2000 m. pr. m. e. Lėlių taip pat buvo rasta vaikų kapuose Graikijoje ir Romoje. Didžioji dalis – medinės, keraminės lėlės; jos buvo palaidotos su turtingesnių šeimų vaikais. Lėlės su kilnojamomis galūnėmis ir pakeičiama apranga priskiriamos 200 m. pr. m. e.

Lėlės nuo seniausių laikų gaminamos iš įvairiausių medžiagų – akmens, molio, medienos, kaulo, audeklo ir popieriaus, porceliano, kaučiuko ir plastiko. Senovėje lėlės buvo naudojamos vaizduoti dievybėms ir atlikti religinėse ceremonijose bei ritualuose.

Lėlių gaminimo centru tapo Europa. Jungtinėse Valstijose lėlių gaminimas tapo pramonės sritimi 1860 m. po JAV pilietinio karo. Po Antrojo pasaulinio karo pradedamos gaminti naujų tipų lėlės, naudojamos naujos medžiagos (pvz., gaminamos plastikinės lėlės), sumažėjo jų kaina.

Naujausios tendencijos – internete atsiradusios virtualiosios lėles. Jos internete gali būti kuriamos, projektuojamos, puošniai aprengiamos, jomis galima (pa)žaisti. Pvz., interneto svetainė „Stardoll“ sulaukia iki 194 mln. lankytojų iš viso pasaulio.

Lėlės rodomos šiuolaikiniame mene ir meninėje fotografijoje, ypač siurrealistiniuose darbuose. „Bloga lėlė" ypač naudojamos siaubo literatūrose, siaubo filmuose ir multiplikacijose nuo 1950 m.

Lėlių ypatumai, skirtumai

Tradicinių „vyriškų“ bruožų lėlės būna susijusios su įrankiais, transportavimu, garažais, mašinomis ir karine įranga. Jos populiarios tarp berniukų. Mergaitės mėgsta moteriškų bruožų lėles, kurias galima perrengti, kai taip pat žaislo komplekte yra virtuvinių prietaisų, rakandų, baldų ir papuošalų.

Medžiagos lėlėms

Nuo seno lėlės buvo gaminamos iš visų įmanomų medžiagų, tokių kaip neglazūruotas porcelianas, , porcelianas, molis, audeklas, grūdo lukštai, popierius, plastikas, polimero molis, sakai, kaučiukas, vilna, vaškas, mediena, kaulas, dramblio kaulas, oda ir kitų.

Lėlės ir menas

Lėlės visose pasaulio kultūrose būdavo kuriamos kaip meno kūriniai. Menininkas nuo 1930 iki 1940 m. pagamino siurrealistines lėles, kurios turėjo sukeičiamas galūnes. Menininkė Greer Lankton 1980 m. išgarsėjo lango dekoru, naudojant žmogaus dydžio lėles. Ji taip pat kūrė „apsvaigusias“ nuo narkotikų, „sergančias“ anoreksija ir „mutavusias“ lėlės.

Lėlių tipai

Lėlių tipai gali būti įvairūs. Yr žinomos lėlės:

Kūrinių herojai
Garsenybės lėlė
Rutuliu sujungta lėlė
Stilingosios lėlės
Popierinės lėlės
Afrikietiškosios lėlės
Eskimų lėlės
Tradiciškos japoniškos lėlės
Marionetės
kt.

Nuorodos

Vikiteka: Lėlė – vaizdinė ir garsinė medžiaga