Lytinis fetišizmas port feitiço švento daikto garbinimas pasireiškiantis kito žmogaus tam tikros fizinės savybės jam pri

Lytinis fetišizmas (port. feitiço – švento daikto garbinimas) – pasireiškiantis kito žmogaus tam tikros fizinės savybės, jam priklausančio daikto ar drabužio garbinimu, sukeliančiu lytinį susijaudinimą. Gali jaudinti tam tikros kūno dalys (nagai, plaukai, pėdos, bamba ir kita) arba intymi vieta (pvz., išskirtinai krūtinė), apranga ar apavas (pvz., apatinis, erotinis trikotažas, bikinis, pėdkelnės, aukštakulniai, mokyklinė uniforma), vaidmenų žaidimai (dėstytojo ir studentės), tatuiruotės ir kt. Taip pat gali būti stiprus potraukis tam tikros medžiagos aprangai (pvz., guminei, latekso, nailono, kailinei ir kt.) arba spalvai (ypač juodai ir raudonai, rečiau – mėlynai). Toks objektas ar savybė vadinama fetišu. Reiškiasi patalogine forma kuomet fetišas atsiejamas nuo kūno, pvz, jaudina dėvėtos merginos kelnaitės ar liemenėlė, o ne apatinį trikotažą dėvinti mergina. Tokiu atveju įprastai labiau jaudina dėvėtas apatinis trikotažas negu naujas ar ką tik pirktas, vogtas – labiau nei įsigytas legaliai. Tokie drabužiai, prisidedami prie kūno, sukelia jaudinimą, norą masturbuotis.

Moters bamba kai kuriems vyrams gali pasirodyti išskirtinai patraukli kūno vieta, tapti fetišu

Fetišizmu pasižymi gerokai dažniau vyrai nei moterys. Manoma, fetišizmas kyla dėl sąlyginių refleksų, kai konkretus dirgiklis (fetišas) susisieja su susijaudinimu; dirgikliai gali keistis. Kaip lytinis nukrypimas fetišizmas paprastai vertinamas tuomet, kai tai trukdo asmens lytiniam gyvenimui – pvz., jis ieško gyvenimo partnerio tik pagal savo fetišistinius kriterijus, ima slapčia vogti drabužius, nesugeba pasiekti lytinio susijaudinimo be fetišinių objektų ir pan. Tai vienas labiausiai paplitusių lytinių nukrypimų. Manoma, kad tikro fetišizmo atvejais asmuo netgi nepaiso jokių žmogaus, turinčio tam tikrą fetišą, asmeninių savybių.

Reiškinys kaip toks yra žinomas nuo senovės, tačiau terminą pagal dabartinę prasmę 1887 m. pirmą kartą pavartojo prancūzų gydytojas Alfredas Binė (Alfred Binet). Iš pradžių fetišo žodžiu buvo vadinamos Afrikos tautelių figūrėlės, kurioms buvo teikiama magiška galia, jos buvo didžiai vertinamos ir garbinamos. A. Binė pastebėjo, kad kai kurie vyrai moters savybėms, daiktams ar drabužiams teikia tokias pat magiškas ypatybes ir garbina taip pat, kaip Afrikos gentys savo fetišus, todėl lytinį nukrypimą pavadino fetišizmu.

Taip pat skaitykite

Robotų fetišizmas

Šaltiniai

Fetišizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-09.
Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 106.
American Psychiatric Association, red. (2013). „Fetishistic Disorder, 302.81 (F65.0)“. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition. American Psychiatric Publishing. p. 700.
„Fetishism, F65.0“ (PDF). The ICD-10 Classification of Mental and Behavioural Disorders: Clinical descriptions and diagnostic guidelines. World Health Organization. p. 170. Nuoroda tikrinta 2 March 2014.

Vikiteka: Lytinis fetišizmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[VLE-1] Fetišizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-09.

[CRC-2] Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 106.

[DSM-5-3] American Psychiatric Association, red. (2013). „Fetishistic Disorder, 302.81 (F65.0)“. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition. American Psychiatric Publishing. p. 700.

[ICD-4] „Fetishism, F65.0“ (PDF). The ICD-10 Classification of Mental and Behavioural Disorders: Clinical descriptions and diagnostic guidelines. World Health Organization. p. 170. Nuoroda tikrinta 2 March 2014.