Lygieji raumenys

Lygusis raumuo – neruožuotas raumuo, kurio skaidulos jungiasi tarpusavyje tarplyšelinėmis jungtimis. Ląstelės yra verpstės formos. Jos centre yra lazdelės pavidalo branduolys, kurio forma gali keistis raumeniui susitraukiant. Apie branduolį yra išsidėsčiusios organelės: sarkosomos, Goldžio kompleksas, sarkoplazminis tinklas, o išilgai įvairiomis kryptimis – miofibrilės. Jos yra sudarytos iš aktino ir miozino filamentų. Atsipalaidavusioje skaiduloje miofibrilės išsidėsčiusios išilgai, o susitraukusioje – įvairiomis kryptimis. Taip pat lygiųjų raumenų atsipalaidavimo fazė yra ilgesnė už susitraukimo fazę lyginant su skersaruožiais raumenimis, kur trukmės yra vienodos.

Lygiojo raumens audinys.

Tarpląsteliniai tarpai lygiajame raumeniniame audinyje užpildyti kolageninėmis, elastinėmis ir retikulinėmis skaidulomis, kurios apie kiekvieną ląstelę sudaro tankų tinklą. Ląstelės audinyje (lot. textus muscularis nonstriatus) jungiasi grupėmis, jas atskiria purusis jungiamasis audinys, kuriuo eina kraujagyslės, limfagyslės ir nervai. Nervinis impulsas plinta plyšinėmis sarkolemos jungtimis, apimdamas visą ląstelių grupę. Šis raumuo randamas tuščiavidurių organų sienelėse, šlapimo pūslėje, pilvo ertmėje, gimdoje, vyrų ir moterų dauginimosi organuose, virškinimo trakte, kvėpavimo trakte, kraujagyslėse, odoje, regos organuose ir kitur. Šių audinių susitraukimai yra nevalingi, nes šį audinį inervuoja vegetacinė nervų sistema.

Šiam audiniui būdinga, kad raumeninės skaidulos gali hipertrofuoti (gimdos – nėštumo metu), sugeba gerai atsinaujinti, taip pat sintetinti ir sekretuoti tarpląstelinę medžiagą.

Šaltiniai

1. KOPUSTINSKAS Audris, KOPUSTINSKIENĖ Gindra. Biofizika. Kaunas: Technologija, 2009, 106 p. .