Luna-1

Luna 1 (rus. Луна 1 – Mėnulis 1), žinomas kaip pirmasis kosmoso erdvėlaivis, dar žinomas kaip Mečta (rus. Мечта – svajonė) – pirmasis kosminis zondas, praskriejęs netoli Mėnulio (5995 km aukštyje virš paviršiaus) ir tapo pirmuoju dirbtiniu Saulės palydovu. Taip pat buvo pirmasis iš Tarybų Sąjungos (SSRS) nepilotuojamų erdvėlaivių programos Luna, skirtų Mėnulio tyrinėjimams ir taip pat pirmasis erdvėlaivis, sėkmingai paleistas Mėnulio link.

Luna 1

Misijos eiga

Luna 1 buvo paleistas 1959 metų sausio 2 dieną 16:41 GMT laiku raketa nešėja iš Baikonuro kosmodromo. Pasiekus antrąjį kosminį greitį Luna 1 atsiskyrė nuo savo 1472 kg masės trečiosios pakopos. Sausio 3 dieną 113000 km nuotolyje nuo Žemės buvo paleistas didelis (apie 1 kg masės) natrio garų debesis. Šis oranžinės spalvos švytintis dujų pėdsakas buvo matoma virš Indijos vandenyno sulig šešto ryškio žvaigžde leido astronomams sekti šį erdvėlaivį. Ji taip pat pasitarnavo kaip eksperimentas tiriant dujų elgesį kosmose. Po 34 valandų skrydžio, sausio 4 dieną Luna 1 praskrido 5995 km nuotoliu nuo Mėnulio paviršiaus. Po to pradėjo suktis aplink Saulę tarp Žemės ir Marso orbitų.

Erdvėlaivio įranga

Erdvėlaivis turėjo radijo ryšio įrangą, radijo sekimo įtaisą, telemetrinę sistemą, penkis skirtingus mokslinių tyrimų įtaisus, skirtus tarpplanetinei erdvei tirti, tarp kurių buvo magnetometras (magnetiniams laukams tirti), Geigerio skaitiklis, , mikrometroritų detektorius bei kita įranga.

Atradimai

Šios misijos metu surinkti duomenys suteikė daugiau informacijos apie Van Aleno juostą, Saulės vėją. Šio erdvėlaivio pagalba buvo taip pat nustatyta, kad Mėnulis neturi magnetinio lauko.

Šaltiniai

1. Luna. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.