Lugamėnai blrs Лугамавічы gatvinis kaimas Baltarusijos vakaruose Gardino srities Vijos rajono apylinkėje Išsidėstęs į pi

Lugamėnai (blrs. Лугамавічы) – gatvinis kaimas Baltarusijos vakaruose, Gardino srities Vijos rajono apylinkėje. Išsidėstęs į pietus nuo Lazūnų kaimo, ant upės dešiniojo kranto.

Lugamėnai Лугамавічы
Buvę Korvin-Milevskių dvaro ponų rūmai 1898 m.

Lugamėnai 53°53′42″ š. pl. 25°57′34″ r. ilg. / 53.89500°š. pl. 25.95944°r. ilg. / 53.89500; 25.95944 (Lugamėnai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas

Gyventojų (2009)	111

Vikiteka	Lugamėnai

Istorija

Valda žinoma nuo viduramžių, priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Dūdų seniūnijai. Žinomi jos valdytojai: 1608 m. – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, 1653 m. – Teodoras Denhofas, vėliau Marijonas Valavičius, 1665 m. – Kazimieras Horbačevskis. Po to valdė Zamoiskiai, Pacai ir Buinickiai, Zienkevičiai. Panaikinus Dūdų seniūniją, perėjo iždo priklausomybėn. Carinei Rusijai užėmus LDK žemes, jos valdovė Jekaterina II 1796 m. padovanojo Lugamėnus tūlam Rachmanui, kuris po dvejų metų pardavė valdą Korsakams.

Pastarieji 1800 m. perleido Lugamėnų dvarą Samueliui Lanevskiui–Volkui (1768–1851). Naujasis savininkas pasižymėjo itin žiauriu elgesiu su pavaldiniais, jis buvo aprašytas ir poeto Adomo Mickevičiaus poemoje „Ponas Tadas“ VII dalyje. Tuo pačiu metu S.Lanevskis–Volkas sugebėjo gerai ūkininkauti ir nusipirkti Garanainių ir Lazūnų dvarus. Savo turtą jis užrašė trims vaikaitėms. Viena jų, Veronika ištekėjo už Oskaro Korvin-Milevskio ir Lugamėnai vėliau atiteko jųjų sūnui Ipolitui Korvin–Milevskiui. Lugamėnų dvaro ponų namas buvo medinis, vienaaukštis. Korvin–Milevskiai jame gyveno iki 1880 m., vėliau persikraustė į Lazūnus, o Lugamėnai liko palivarku.

XIX a. antrojoje pusėje prie buvusio dvaro atidaryta rusiška pradinė mokykla. 1904 m. krašte apsilankęs Vilniaus gubernatorius išklausė vietinių gyventojų pageidavimą mokyti joje lietuvių kalba ir pripažino tai teisėtu. Šį faktą lazūniečiai 1906 m. priminė laišku į „Vilniaus žinias“, bet laikraštyje išspausdintas straipsnis valdžios liko praignoruotas.

Caro laikais ir tarpukaryje Lugamėnai buvo to paties pavadinimo valsčiaus centru. Į valsčiaus sudėtį įėjo nemažai lietuviškų kaimų: Bežemniai, Babrėnai, Gudenioniai, Lazūnai, Joskūnai ir kt. Pokaryje Lugamėnų valsčius buvo panaikintas, jo kaimai įjungti į Jurotiškių rajoną. Nuo 1960 m. – Vijos rajono sudėtyje. Iš buvusio dvaro Lugamėnuose išliko tik vienas ūkinis pastatas.

Žymūs žmonės

Kaime 1976 m. gimė Eugenas Bartnickis (blrs. Яўген Бартнiцкі) – katalikų kunigas ir baltarusių poetas

Šaltiniai

Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
Aftanazy Roman. „Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej“. – Wrocław: Ossolineum, Tom 4 S. 191
Juozas Maceika. „Lazūnai“. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 psl. 103
Гміна вясковая Лугамовічы

Nuorodos

Buvusios dvarvietės nuotraukos

[1] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[2] Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.

[3] Aftanazy Roman. „Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej“. – Wrocław: Ossolineum, Tom 4 S. 191

[4] Juozas Maceika. „Lazūnai“. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 psl. 103

[5] Гміна вясковая Лугамовічы