Lucijus Emilijus Paulas

Lucijus Emilijus Paulas (lot. Lucius Aemilius Paullus; m. 216 m. pr. m. e.) – romėnų karvedys ir konsulas.

Dž. Trambulis. „Emilijaus Paulo mirtis“ (1773)

Pirmą kartą tapo konsulu 219 m. pr. m. e. kartu su Marku Livijumi Salinatoriu. Tais metais jis įveikė Demetrijaus Fariečio vedamus ilyrų sukilėlius. Grįžęs į Romą buvo apdovanotas triumfu.

Per Antrąjį pūnų karą antrąkart pasiūlytas į konsulus kaip patricijų atstovas. Jo kolega tapo plebėjų kandidatas Gajus Terencijus Varonas. Jie abu vadovavo . Tą dieną, kai Hanibalas sutriuškino romėnų kariuomenę, jai vadovavo Varonas. Jis nepaklausė Paulo patarimo nestoti į atvirą kovą, nepaisant didelės romėnų karių persvaros. Vėliau mūšyje Lucijus Emilijus Paulas iš svaidyklės su akmeniu buvo sužeistas į galvą. Karo tribūnas Gnėjus Lentulas, pamatęs konsulą, pasiūlė jam savo žirgą, kad galėtų atsitraukti iš kautynių, bet tas atsisakė ir galiausiai žuvo. Paulo mirtis apdainuota vienoje Horacijaus odėje.

Jo sūnus buvo Lucijus Emilijus Paulas Makedonikas, o duktė Emilija Tercija vėliau ištekėjo už Scipiono Afrikiečio.

Nuorodos

1. Livijus, Titas. Nuo miesto įkūrimo. XXII, 49. (lot.)
2. Flakas, Kvintas Horacijus. Odės. I, 12.

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Gajus Lutacijus Katulas	Lucijus Emilijus Paulas (219 m. pr. m. e.) kartu su Marku Livijumi Salinatoriumi	Vėliau valdė: Publijus Kornelijus Scipionas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis

Romos konsulas
Anksčiau valdė: Markas Atilijus Regulas	Lucijus Emilijus Paulas (216 m. pr. m. e.) kartu su Gajumi Terencijumi Varonu	Vėliau valdė:
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis