Londono nacionalinė galerija

51°30′31″ š. pl. 0°7′42″ v. ilg. / 51.50861°š. pl. 0.12833°r. ilg. / 51.50861; 0.12833

Londono nacionalinė galerija

Londono nacionalinė galerija – meno muziejus Londono Trafalgaro aikštėje. Tai nacionalinė Anglijos paveikslų galerija. Vienas lankomiausių pasaulio meno muziejų (2013 m. buvo ketvirtas lankomiausias su daugiau nei 6 mln. lankytojų per metus). Muziejaus lankymas nemokamas.

Istorija

Londono nacionalinė galerija buvo įkurta XIX a. pirmojoje pusėje. Skirtingai nuo kitų Europos šalių nacionalinių meno rinkinių, jos pagrindu tapo ne valdančiosios monarchijos kolekcija, o naujai sukauptas rinkinys. Britanijos karališkoji kolekcija nebuvo nacionalizuota, išliko privati ir atskirta nuo Londono nacionalinės galerijos rinkinių. 1823 m. tapytojas ir kolekcionierius George Beaumont pažadėjo padovanoti savo kolekciją valstybei. 1824 m. Anglijos Bendruomenių rūmai sutiko už 57 000 svarų sterlingų įsigyti bankininko John Julius Angerstein dailės kūrinių kolekciją po jo mirties. Kolekciją sudarė 38 paveikslai, iš kurių garsiausiu buvo italo Sebastiano del Piombo altorinis paveikslas „Lozoriaus prikėlimas“. Šiam paveikslui suteiktas Londono nacionalinės galerijos kolekcijos pirmasis katalogo numeris. Iki buvo pastatytas galerijos pastatas, paveikslai buvo eksponuojami bankininko namuose Londone, Pall Mall gatvėje, kartu su George Beaumont dovanotaisiais.

1831 m. Londono parlamentas patvirtino naujojo galerijos pastato projektą Trafalgaro aikštėje. Klasicistinio stiliaus pastatas pastatytas 1838 m. ir galerija atidaryta publikos lankymui. Iš pradžių galerija neturėjo sistemos, pagal kurią įsigytų paveikslus ir buvo kritikuota dėl ankstyvosios italų dailės pavyzdžių trūkumo. 1855 m. patvirtinta nauja galerijos administracija su direktoriumi Charles Eastlake priešakyje. Jis lankėsi žemyninės Europos šalyse ir per 10 metų ženkliai praplėtė italų dailininkų rinkinius − tuo metu įsigyti Paolo Uccello „San Romano mūšis“ ir Sandro Botticelli „Karalių pagarbinimas“. 1877 m. galerija įsigijo 77 paveikslus, daugiausiai olandų ir flamandų dailininkų, iš buvusio ministro pirmininko Robert Peel kolekcijos, tarp jų Meindert Hobbema peizažą „Alėja Midlharnyje“.

Londono nacionalinėje galerijoje yra eksponuojami ir anglų tapytojų kūriniai, tačiau dėl vietos trūkumo istorijos eigoje dauguma anglų tapytojų kūrinių buvo išstatomi kituose muziejuose ir galerijose. 1856 m. Londono nacionalinei galerijai atiteko Viljamo Ternerio daugiau nei 1000 kūrinių palikimas po mirties. 1861 m. didelė dalis šių kūrinių pradėti eksponuoti, tačiau nuolat plečiantis kolekcijai ir stingant vietos 1910 m. didžioji dalis V. Ternerio palikimo buvo perkelta į Teito galeriją. Iš žinomiausių anglų kūrinių Londono nacionalinėje galerijoje eksponuojami Dž. Konsteblio „Šieno vežimas“ ir V. Ternerio „Karo laivas „Temeraire“. Antrojo pasaulinio karo metu galerijos kolekcijos buvo laikinai išvežtos iš Londono.

Galerijos eksponatai

Londono nacionalinės galerijos kolekcijoje yra daugiau nei 2300 paveikslų, kurie reprezentuoja Europos dailę nuo XIII iki XX a. Kai kurie iš garsiausių galerijos eksponatų:

• Janas van Eikas. „Arnolfinių portretas“
• Hansas Holbeinas Jaunesnysis. „Ambasadoriai“
• Sebastjanas del Pjombas. „Lozoriaus prikėlimas“
• Diegas Velaskesas. „Rokbio Venera“

Išnašos

1. The Art Newspaper, spring/summer 2014, p. 2

Nuorodos

Vikiteka: Londono nacionalinė galerija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė (anglų k.)
• Google Art Project
• londontown.com