Logosas sen gr λόγος žodis kalba mintis sąvoka protas filosofinė sąvoka kuri reiškia visuotinę pasaulio tvarką dėsnį bea

Logosas (sen. gr. λόγος – žodis, kalba, mintis, sąvoka, protas) – filosofinė sąvoka, kuri reiškia visuotinę pasaulio tvarką, dėsnį, beasmenį kosminį protą.

Pirmasis terminą „logosas“ filosofiniame kontekste pavartojo Heraklitas Efesietis. Šiuo terminu jis žymėjo visuotinai kintančių pasaulio daiktų ryšių ir santykių pastovumą, būtinumą, visuotinį dėsningumą.

Stoikai laikė logosą materialia kosmoso siela, universaliu tikslingumu, substancija, iš inertiškos materijos formuojančia daiktus.

Filonas Aleksandrietis, gnostikai graikų logoso sampratą sujungė su biblinio Dievo vaizdiniu. Jiems logosas – dieviškasis protas, mintis ir žodis, sukūrę ir sujungę pasaulį. Anot Filono Aleksandriečio, pasaulis (kosmosas) – tesąs logoso atvaizdavimas.

Krikščionybėje (Evangelija pagal Joną, Bažnyčios Tėvų doktrinos) logosas – Dievo žodis, virtęs kūnu, Jėzus Kristus, antrasis trejybės asmuo., vienas iš Kapadokijos Tėvų, mokė, kad Kristuje logosas, vienas dieviškas asmuo, savyje sujungė dievišką ir žmogišką prigimtis.

Logosui giminingos kinų dao ir budistų dharmos, indų brahmano sąvokos.

Šaltiniai

http://www.britannica.com/EBchecked/topic/346460/logos
Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Heraclitus, 1999.
http://www.egs.edu/library/heraclitus-of-ephesus/biography/ 2013-09-03 iš Wayback Machine projekto.
Tripolitis, A., Religions of the Hellenistic-Roman Age, pages 37–38. Wm. B. Eerdmans Publishing.
W. K. C. Guthrie, The Greek Philosophers: From Thales to Aristotle, Methuen, 1967, p. 45.
Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Philo Judaeus, 1999.
May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977.
http://people.bu.edu/wwildman/bce/mwt_themes_210_gregorynyssa.htm
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. MELI institutas, Vilnius.

[1] ttp://www.britannica.com/EBchecked/topic/346460/logos

[2] Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Heraclitus, 1999.

[3] ttp://www.egs.edu/library/heraclitus-of-ephesus/biography/ 2013-09-03 iš Wayback Machine projekto.

[4] Tripolitis, A., Religions of the Hellenistic-Roman Age, pages 37–38. Wm. B. Eerdmans Publishing.

[5] W. K. C. Guthrie, The Greek Philosophers: From Thales to Aristotle, Methuen, 1967, p. 45.

[cdpPhilo-6] Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Philo Judaeus, 1999.

[May_Metzger-7] May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977.

[8] ttp://people.bu.edu/wwildman/bce/mwt_themes_210_gregorynyssa.htm

[9] Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. MELI institutas, Vilnius.