Liudvikas II Mikčius pranc Louis le Bègue angl Louis the Stammerer g 846 m lapkričio 1 d m 879 m balandžio 10 d o vėliau

Liudvikas II Mikčius (pranc. Louis le Bègue; angl. Louis the Stammerer; g. 846 m. lapkričio 1 d. – m. 879 m. balandžio 10 d.) – , o vėliau – Vakarų Frankijos karalius.

Liudvikas II Mikčius
karalius

Karolingų dinastija
Gimė	846 m. lapkričio 1 d.
Mirė	879 m. balandžio 10 d. (32 metai) Kompjenė
Palaidotas (-a)	šv. Marijos bažnyčia (Kompjenė)
Tėvas	Karolis II Plikagalvis
Motina	Ermentruda Orleanietė
Sutuoktinis (-ė)	Ansgarda Burgundė, vėliau – Adelaida Paryžietė
Vakarų Frankijos karalius
Kiti titulai	Mo grafas
Valdė	877 m. spalio 6 d. – 879 m. balandžio 10 d. (1 metai)
Pirmtakas	Karolis II Plikagalvis
Įpėdinis
Akvitanijos karalius
Valdė	866 m. rugsėjo 29 d. – 879 m. balandžio 10 d. (12 metų)
Pirmtakas
Įpėdinis	Karlomanas II

Vikiteka	Liudvikas II Mikčius

Biografija

Vyriausiasis Karolio II Plikagalvio ir Ermentrudos Orleanietės sūnus. 866 m. iš jaunesniojo brolio paveldėjo Akvitanijos sostą, o 877 m. – iš tėvo Vakarų Frankijos sostą. Imperatoriumi karūnuotas nebuvo. Prancūzijos monarchų sistemoje laikomas Liudviku II (pranc. Louis II).

Žmonos ir vaikai

Buvo dukart vedęs:

Pirmoji žmona Ansgarda Burgundė (pranc. Ansgarde de Bourgogne). Su ja turėjo 4 vaikus:
- (g. 863 m.) – vėliau Vakarų Frankijos karalius Liudvikas III,
- Karlomanas (g. 866 m.) – vėliau Vakarų Frankijos karalius Karlomanas II,
- Hildegarda (Hildegarde; g. 864 m.),
- Gizela (Gisela; 865–884 m.) – Trua grafo Roberto (pranc. Robert I^er de Troyes) žmona.
Antroji žmona Adelaida Paryžietė (pranc. Adélaïde de Paris). Su ja turėjo dukrą ir pomirtinį sūnų, gimusį jau po jo mirties:
- Ermentruda (Ermentrude; 875–914 m.) – buvo Kunigundos (Cunigunde) motina. Kunigunda tapo Vigericho iš Bidgau (pranc. Wigéric de Bidgau) žmona. Abu jie tapo Liuksemburgiečių giminės (vėliau – Liuksemburgiečių dinastijos) pradininkais.
- Karolis (pranc. Charles ) – sūnus, gimęs po tėvo mirties. Vėliau, gerokai po vyresniųjų brolių mirties tapo Vakarų Frankijos karaliumi (valdė 898–922 m.).

Valdymas

856–866 m. Liudvikas buvo Neustrijos karalius. 866 m. gavo valdyti Akvitaniją, bet buvo tuo nepatenkintas, nes faktiškai šią valstybę valdė Provanso grafas Bozonas Vjenietis, Karolio II Plikagalvio numylėtinis.

Po tėvo mirties Liudvikas 877 m. gruodžio 8 d. buvo karūnuotas Reimso arkivyskupo Hinkmaro (Hincmar). Tuo metu Liudvikas buvo vienintelis iš 4 Liudviko Plikagalvio sūnų, likęs gyvas po tėvo mirties. Antrą kartą 878 m. rugsėjį jį Trua mieste karūnavo popiežius , dalyvavęs ten vykusioje taryboje. Manoma, kad popiežius net siūlė imperatoriaus karūną. Rašoma, kad Liudvikas II Mikčius buvo fiziškai silpnas ir už savo tėvą gyveno tik 2 metais ilgiau.

Jo įtaka politikai buvo menka. Liudviką II aprašė taip: „paprastas ir malonus vyriškis, mėgęs taiką, teisingumą ir religiją“. Kitas karaliaus apibūdinimas: „stengėsi gauti paramą visų, kieno tik buvo įmanoma, tam dalino abatijas, grafystes ir viską, ko tik paprašydavo“. Tuo sukėlė dalies aristokratijos nepasitenkinimą, nes dalino jų valdas.

878 m. sukilo Gotijos markizas Bernaras (Bernard de Gothie), kuris nepripažino Liudviko II Mikčiaus valdžios ir laikė save lygiu karaliui. Liudvikas II, padedamas Neustrijos markizo Hugo Abato (Hugues l’Abbé), Provanso grafo Bozono, Tulūzos grafo Bernaro Plantveliu (Bernard Plantevelue) ir Oteno grafo Tjerio Iždininko (Thierry le Trésorier), maištą nuslopino. Didžiąją dalį buvusio Gotijos markizo Bernaro valdų atėmė ir išdalino. 878 m. jis perdavė Vilfredui Plaukuotajam (kat. Guifré I de Barcelona el Pilós) Barselonos, ir . Kaip tik maišto metu į Vakarų Frankiją buvo atvykęs popiežius Jonas VIII, kuris prisaikdino Liudviko II didikus, bažnyčios taryboje pasmerkė maištininkus ir po to dar sykį karūnavo Liudviką II. Savo ruožtu Liudvikas palaikė popiežių Joną VIII konflikte su Lambertu II.

Paskutinis jo politinis veiksmas buvo žygis prieš vikingus, kurie tada siaubė Europą. Žygyje jis susirgo ir 879 m. balandžio 9 ar 10 d. mirė, būdamas 32 m. Po jo mirties jo karalystės buvo padalintos jo sūnums Karlomanui ir Liudvikui. Liudviko II mirties metu jo sūnus Liudvikas III jau kelis mėnesius, remiamas Bozono Provansiečio ir Hugo Abato, pavadavo tėvą valdydamas karalystę.

Nuorodos

Karališkieji titulai
Liudvikas II Mikčius Karolingai Gimė: 846 m. lapkričio 1 d. Mirė: 879 m. balandžio 10 d.
Prieš tai: (855–866 m.)	Akvitanijos karalius 866 m. rugsėjo 29 d. – 877 m. balandžio 10/12 d.	Po to: tuščias, po to (888–890 m.
Prieš tai: Karolis II Plikagalvis (840–877 m.)	Prancūzijos karalius (Vakarų Frankijos karalius) 877 m. gruodžio 8 d. – 879 m. balandžio 10/12 d.	Po to: Karlomanas II (879–884 m.) ir (879–882 m.)
Naujai sukurtas	862–877 m.	Po to: (Teodebertas) (877–888 m.)