Liudvikas Bocianskis lenk Ludwik BociańskiGimė 1892 m rugpjūčio 24 d Poznanės provincija Vokietijos imperijaMirė 1970 m

Liudvikas Bocianskis lenk. Ludwik Bociański

Gimė	1892 m. rugpjūčio 24 d. , Poznanės provincija, Vokietijos imperija
Mirė	1970 m. vasario 7 d. (77 metai) Londone, Didžioji Britanija

Veikla	lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Liudvikas Bocianskis

Liudvikas Bocianskis (lenk. Ludwik Bociański; g. 1892 m. rugpjūčio 24 d. – m. 1970 m. vasario 7 d. Londone) – lenkų pulkininkas, Vilniaus bei Poznanės vaivada. Aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas.

Gimė . Mokėsi Didžiosios Lenkijos Ostruvo karališkoje gimnazijoje ir Kempno gimnazijoje. Prieš Vokietijos revoliuciją Bocianskis tarnavo vokiečių artilerijos leitenantu vakarų fronte. 1918 m. lapkričio 11 d. tapo Pleševo karių garnizono tarybos vadu, o vėliau Prūsijos Lenkų karinės organizacijos nariu. dalyvis. 1919 m. liepos 21 d. įstojo į 64-ąjį Grudziondzo šaulių pulką, būdamas jo sudėtyje kovėsi su bolševikais. Apdovanotas Nepriklausomybės kryžiumi ir ordinu. Varšuvoje mokėsi Aukštojoje karinėje mokykloje. 1922 m. baigęs mokslus tapo Generalinio štabo karininku. 1930–1934 m. buvo Pėstininkų kadetų mokyklos komendantu. Vėliau paskirtas pėstininkų vadu 20-ojoje pėstininkų divizijoje Baranovičiuose.

1935 m. Liudvikas Bocianskis paskirtas lenkų okupuoto Vilniaus krašto (Vilniaus vaivadijos) vaivada. Aktyviai vykdė polonizaciją, su lenkų dvasininkų pagalba uždarinėjo lietuvių ir baltarusių bažnyčias, draugijas, reiškė nepasitenkinimą lietuviška Vilniaus krašto gyventojų kilme. 1936 m. vasario 11 d. išleido memorandumą, kuriuo smarkiai apribojo tautinių mažumų teises vaivadijoje . Jo nurodymu iš Vilniaus lenkų radijo pašalintas ten dirbęs Česlovas Milošas, už leidžiamas baltarusiškas dainas. Vėliau rašytojas reaguodamas į tai sukūrė pašiepiančią poemą apie Bocianskį „Tostas“. 1939 m. gegužę Bocianskis paskirtas Poznanės vaivadijos vaivada.

Prasidėjus II pasauliniam karui ir okupavus Lenkiją Bocianskis paliko Poznanę ir buvo paskirtas vyresniuoju viršila. 1939 m. rugsėjo 17 d. pasienio ruože tarp Čeremošo ir Kutų bandė sustabdyti į Rumuniją bėgusį lenkų maršalą . Nepavykus jo perkalbėti tęsti kovą, protestuodamas bandė nusišauti, tačiau tik sunkiai susižeidė ir buvo nugabentas į Rumuniją . Ten buvo internuotas, vėliau pasitraukė į Vakarų Europą.

1947 m. apsigyveno Anglijoje. Ten gyveno iki pat savo mirties 1970 m. vasario 7 d. Palaidotas Londono Ganersburio kapinėse.

Šaltiniai

http://www.caw.wp.mil.pl/plik/file/biuletyn/r3/r3_11.pdf 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Dziennik Personalny M. S. Wojsk. Nr 14 z 22.12.1934 r., s. 254.
http://www.genocid.lt/Leidyba/16/burauska.htm
http://www.draugas.org/09-25-09januta.html 2010-02-10 iš Wayback Machine projekto.
Ściśle tajny memorjał Wojewody Wileńskiego Bociańskiego z dnia 11 lutego 1936 r. 2015-10-17 iš Wayback Machine projekto.
http://www.magwil.lt/archiwum/2008/mm1/stc-15.htm 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.
http://www.ceo.org.pl/portal/epio_dokument?docId=35442 2007-07-13 iš Wayback Machine projekto.
Dariusz Baliszewski, Most honoru, Wprost nr 34/2004 (1138)

[1] ttp://www.caw.wp.mil.pl/plik/file/biuletyn/r3/r3_11.pdf 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

[2] Dziennik Personalny M. S. Wojsk. Nr 14 z 22.12.1934 r., s. 254.

[3] ttp://www.genocid.lt/Leidyba/16/burauska.htm

[4] ttp://www.draugas.org/09-25-09januta.html 2010-02-10 iš Wayback Machine projekto.

[5] Ściśle tajny memorjał Wojewody Wileńskiego Bociańskiego z dnia 11 lutego 1936 r. 2015-10-17 iš Wayback Machine projekto.

[6] ttp://www.magwil.lt/archiwum/2008/mm1/stc-15.htm 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.

[7] ttp://www.ceo.org.pl/portal/epio_dokument?docId=35442 2007-07-13 iš Wayback Machine projekto.

[8] Dariusz Baliszewski, Most honoru, Wprost nr 34/2004 (1138)