Lionginas Podbipienta

Lionginas Podbipienta (lenk. Longinus Podbipięta, 1603–1649 m.) – išgalvotas lietuvių kilmės karžygys, pavaizduotas Henriko Senkevičiaus romane „Ugnimi ir kalaviju“ kaip vienas pagrindinių herojų.

Longinas Podbipienta. Juliaus Kosako iliustracija

Apie Lionginą Podbipientą

Lionginas Podbipienta – lietuvių bajorų kilmės karžygys, kuris nešiojo didžiulį riterio kardą, pavadinimu „Zervikaptur“. Kardą Podbipienta paveldėjo iš savo protėvio Stoveikos Podbipientos, kuris, pasak legendos, Žalgirio mūšyje vienu mostu nukirto trijų Teutonų riterių galvas. Už šį žygdarbį Stoveiko Podbipienta buvo apdovanotas herbu su trimis ožkų galvomis. Iš tikrųjų, herbas, kuris pagal romaną buvo dovanotas Podbipientų giminei, egzistavo dar iki Žalgirio mūšio.

Lenkų heroldas Bartošas Poprotskis savo darbe „Herby rycerstwa polskiego“ mini herbo „Zervikaptūr" savininką Dragoslavą, Kozeglovos kaimo įkūrėją 1106 m.

Senkevičiaus romane Longinas Podbipienta klūpodamas priešais Mergelės Marijos atvaizdą pažadėjo pakartoti protėvio žygdarbį ir vienu mostu nukirsti tris priešo galvas.

Liongino Podbipientos žūtis mūšyje prie Zbaražo pilies

Išoriškai Longinas Podbipieta apibūdinamas kaip nepaprastai aukšto ūgio, giliai tikintis žmogus, davęs pažadą nevesti iki tol, kol neatliks protėvio žygdarbio. Lionginas Podbipienta žūsta gindamas Zbaražo pilį, prieš tai nukirtęs tris Zaporožės kazokų galvas. Palaidotas Zbaraže.

XIX amžiaus Vilniuje sutinkami bajorai Podbipientos.

Populiariojoje kultūroje

Režisieriaus filme „Ugnimi ir kalaviju“ Liongino Podbipientos rolę atlieka lenkų aktorius Wiktor Zborowski.

Lenkų poetas ir dainininkas Jacek Kaczmarski sukūrė dainą „Ponas Podbipienta“.

Išnašos

1. Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis). [1]