Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

56°05′05″š. pl. 23°58′30″r. ilg. / 56.084746°š. pl. 23.975065°r. ilg. / 56.084746; 23.975065

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Pakruojo
Savivaldybė	Pakruojo rajonas
Gyvenvietė	Linkuva
Adresas	Laisvės g. 11
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1593 m.
Stilius	renesansas

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Linkuvoje, netoli miesto centro, architektūros paminklas. Priklauso Linkuvos karmelitų vienuolynui. Katalikiškos piligrimystės vieta Šiaulių vyskupijoje.

Bažnyčios interjeras

Parapijoje stovi Linkuvos kapinių koplyčia (1798 m.).

Istorija

Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė savininkė Kotryna Mykolienė. Į Linkuvą paskirtą kunigą išlaikė dvarininkė, 1503 m. užrašiusi bažnyčiai žemės su 13 žmonių ir . Linkuva tapo parapija; paskirtas klebonas. Dvarininkei mirus, Linkuva atiteko Belozarams. Jie perėję į reformaciją nusavino katalikų bažnyčios turtą, o 1593 m. ir pačią bažnyčią, kurią atidavė reformatams. Upytės teismo (1606 m.) sprendimu Belozarai turėjo grąžinti katalikams bažnyčią su žeme ir kitu turtu. 1635 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvos bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės atidavė karmelitams. 1661 m. karmelitai pristatė bažnyčiai 2 bokštus, įrengė 7 altorius.

1689 m. pastatytas medinis karmelitų vienuolynas. Remontuota ir perstatyta bažnyčia 1745 m. konsekruota. 1754 m. karmelitai pasistatė mūrinį vienuolyną. 1820 m. jam priklausė Pupiškių palivarkas ir Voronėlių kaimas. 1832 m. carinės Rusijos valdžia vienuolyną uždarė, vienuolyno fondus nusavino, paliko 30 dešimtinių žemės. 1841 m. Linkuvoje gyveno 3 kunigai.

Per 1874 m. miestelio gaisrą sudegė prieglauda, gerokai nukentėjo parapijos ūkiniai pastatai. Klebonas Pranciškus Jasenskis atstatė ūkinius trobesius, suremontavo bažnyčią. Klebono Izidoriaus Gudavičiaus remiamas 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuriam 1913 m. valdžia neleido įsteigti bibliotekos-skaityklos. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. 1925 m. įsigyti 2 nauji. 1919 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

1886–1891 m. Liudvikas Šiaučiūnas buvo Linkuvos vikaras, 1914–1937 m. klebonas. Jis platino lietuvišką draudžiamą spaudą, mokė parapijiečius skaityti, per Pirmąjį pasaulinį karą daug padėjo okupantų skriaudžiamiems žmonėms, įsteigė Linkuvoje dviklasę mokyklą, 1918 m. – „Saulės“ gimnaziją. Vykstant Nepriklausomybės kovoms organizavo partizanus, rėmė įvairių organizacijų kultūrinę veiklą. 1927–1934 m. jo rūpesčiu suremontuota bažnyčia (iškirstos dvejos durys, pertvarkyti ir pagražinti altoriai).

1928 m. klebonas L. Šiaučiūnas paskelbtas garbės kanauninku (mirė 1939 m.; palaidotas šventoriuje). Kunigas kanauninkas Jurgis Danys (1898–1977) 1927–1933 m. buvo Linkuvos vikaras, nuo 1937 m. Linkuvos klebonas. 1949–1956 m. ištremtas į Potmos koncentracijos stovyklą. Grįžęs gyveno Linkuvoje. Iš pradžių klebonavo, vėliau altarista. Palaidotas šventoriuje.

1974–1982 m. Linkuvoje klebonavo prelatas Leopoldas Pratkelis (1912–1983), 1950–1956 m. Sibiro tremtinys; liturginės komisijos narys, liturginės konstitucijos vertėjas; Panevėžio vyskupijos kapitulos pirmininkas. Palaidotas šventoriuje.

Nuo seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais. Jie trukdavo visą savaitę (liepos 16-23 d.).

Architektūra

Bažnyčia renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, su priestatais, 2 žemais bokštais ir 6 bokšteliais. Vidus 3 navų, dengtų cilindriniais skliautais. Yra 5 altoriai. Bažnyčiai būdingi renesanso architektūros stiliaus bruožai: simetrija, geometrinės horizontalios linijos, saikingas dekoras.

Vargonai

Vargonų prospektas bažnyčioje - Vilniaus meistro Mikalojaus Jansono (Nicolaus Jantzon) 1764 m. kūrinys. Tai - seniausias išlikęs barokinis vargonų prospektas Šiaurės Lietuvoje. 1883 m. už seno vargonų prospekto meistras Juozapas Radavičius pastatė naują instrumentą. 1897 m. vargonus remontavo ir papildė Latvijos vargonų meistras Emilis Martinas.

Autentiški vargonai neišlikę. Iki mūsų dienų išliko senojo instrumento prospektiniai vamzdžiai, o bažnyčios vienuolyno patalpose, 2002 m. duomenimis, dar buvo sandėliuojami originalių oro skirstymo dėžių fragmentai. Autentiškoji griežykla buvo vargonų prospekto centre. Senąjį instrumentą sudarė 2 manualai, 21 registras, varpeliai, būgnas.

Galerija

• Vieni iš vartų į šventorių, 2006 m.
• Nuo vienuolyno pusės, 2010 m.
• Bažnyčios galinė dalis
• Vargonai
• Šventoriaus koplyčia
• Bažnyčios smailės kryžius
• 2024 m.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 23685 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Linkuva // piligrimai.lt

Literatūra

• Kanauninko Jurgio Danio pėdsakas Linkuvos parapijoje: biografinė apybraiža (sud. Stasys Tumėnas). – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2010. – 95 p.: iliustr. –

Nuorodos

Vikiteka: Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Linkuvos bažnyčia 2009-04-10 iš Wayback Machine projekto.
• Buvęs karmelitų vienuolynas 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto.
• Istoriniai Lietuvos vargonai. Linkuva
• Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (ELIP)