Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lietuvos valstybės apdovanojimai – pasižymėjusiems ir valstybei nusipelniusiems asmenims Lietuvos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai, Vyriausybės ar specialios komisijos sprendimu suteikiamos , o kaip papildomas apdovanojimas – skiriama .

Lietuvos ordinai ir medaliai

1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuris beveik be pakeitimų pakartojo 1930 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakciją.
2002 m. birželio 18 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės apdovanojimų įstatymą Nr. IX-957, kuriuo siekiama padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, supaprastinta apdovanojimų sistema:

Atsisakyta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Dariaus ir Girėno medalių, nes atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau gavę.
Panaikintas Vyčio Kryžius, vietoje jo įsteigtas Vyčio Kryžiaus ordino medalis.
Nustatyta, jog visi ordinai turi tik vieno laipsnio ordino medalį.
Įsteigtas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“, kuriuo apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse, o veiklos sritis žymima kryžių ir juostą (kaspiną ar kaspinėlį) jungiančiame vainike tam tikrą sritį atitinkančiais simboliais.
Kiekvienam ordinui suteikti kitose šalyse naudojami tarptautiniai ordinų pavadinimai – Didysis kryžius (1-ojo laipsnio ordinas), Komandoro didysis kryžius (2-ojo laipsnio ordinas), Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio ordinas), Karininko kryžius (4-ojo laipsnio ordinas), Riterio kryžius (5-ojo laipsnio ordinas).
Nustatyta, kad Respublikos Prezidentui, pradedančiam eiti valstybės vadovo pareigas, įteikiamas aukščiausiasis Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, kurį po Prezidento priesaikos įteikia Seimo Pirmininkas.

Įstatymu nustatyta visų valstybės ordinų ir medalių hierarchija pagal svarbą ir apdovanojimų ženklų nešiojimo tvarka:

Apdovanojimų nešiojimas

Valstybės apdovanojimai paprastai nešiojami valstybės švenčių, atmintinomis dienomis ir kitomis visuomenės gyvenimo progomis. Lietuvoje išimtis – Vyčio Kryžiaus ordinas, kurį tradiciškai galima nešioti visada. Vietoje valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų galima segėti vieną iš apdovanojimų ženklų pakaitų: juostelę, miniatiūrą, rozetę. Juostelės segamos tik prie uniformos, miniatiūros – tik prie vakarinių drabužių, rozetės – prie civilių drabužių. Valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų bei jų pakaitų nešioti neleidžiama asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, arba kuriam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas.

Ordinų kavalieriai ir asmenys, apdovanoti medaliais ar kitais pasižymėjimo ženklais, turi teisę naudoti apdovanojimų garbės ženklus savo asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir privačiuose blankuose.