Lietuvos mokslo draugija

Lietuvių mokslo draugija – 1907–1940 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo organizacija. Įkurta 1907 m. balandžio 4 d. Jono Basanavičiaus iniciatyva.

Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 1912 m.
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius

Lietuvių mokslo draugija, 1912 m.

Istorija

Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime draugijos pirmininku išrinktas Jonas Basanavičius, vicepirmininkais – Stasys Matulaitis ir Povilas Matulionis, sekretoriumi – Jonas Vileišis, iždininku – Antanas Vileišis, knygininku – Antanas Smetona; nariais – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Bagdonas ir Petras Vileišis. Draugijos pirmininko pareigas Jonas Basanavičius ėjo iki savo mirties 1927 m.

Lietuvių mokslo draugija vykdė lietuvių tautinės kultūros ugdymo darbą. Atliko lietuvių kalbos ir jos tarmių, taip pat antropologinius, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė biblioteką, archyvą ir muziejinius eksponatus. Leido mokyklinius vadovėlius.

1938 m. lenkų valdžia draugiją uždarė. Draugija atkūrė savo veiklą 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių. 1940 m. visas draugijos sukauptas turtas buvo perduotas Lituanistikos institutui, po to – Lietuvos mokslų akademijai. Vėliau Lietuvos mokslų akademija didžiąją eksponatų dalį perdavė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui, didžiąją dalį numizmatikos – Dailės muziejui.

Nuorodos

• L. Gerulis (Liudas Gira). Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.