Lietuvos mokslininkų sąjunga

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos mokslininkų sąjunga – nevyriausybinė, kūrybinė mokslininkų ir jų organizacijų asociacija, įkurta 1989 m. spalio 7 d.

Lietuvos mokslininkų sąjunga.

Lietuvos mokslininkų sąjungos centrinė būstinė yra Vilniuje. Lietuvos mokslininkų sąjungos ženklas – topologiniai Gedimino stulpai apskritime su užrašu – Lietuvos mokslininkų sąjunga.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas – prof. Jonas Jasaitis.

Istorija

Lietuvos mokslininkų sąjunga įkurta 1989 m. spalio 7 d. Lietuvai kuriant savo demokratinės valstybės viziją, atsirado galimybė reformuoti iki tol buvusią mokslo sistemą. Naujosios organizacijos svarbiausia veiklos kryptimi tapo pažangių mokslo ir studijų sistemos organizacinių principų paieška ir jų įteisinimas.

Veikla

Svarbiausi Lietuvos mokslininkų sąjungos tikslai:

• atsižvelgiant į Lietuvos ūkio ir kultūros reikmes plėtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus; vienyti LR mokslo ir studijų institucijų bei organizacijų mokslo jėgas
• dalyvauti atliekant mokslo, valstybinių tikslinių ir kitų programų ekspertizes
• rūpintis, kad mokslininkų darbai būtų racionaliai finansuojami ir koordinuojami
• nustatyti ir skatinti perspektyvias mokslo kryptis, skatinti savarankišką mokslo plėtotę
• rūpintis, kad tobulėtų mokslininkų profesinis pasirengimas, remti jaunųjų mokslininkų kūrybinę veiklą
• sudaryti palankias sąlygas mokslininkams perimti pažangiausią pasaulio mokslo patyrimą
• ginti mokslininkų kūrybinius ir socialinius interesus
• didinti mokslo savarankiškumą ir kelti atsakomybę, formuoti palankią visuomenės nuomonę ir pritarimą moksliniams tyrimo metodams ir visuotinos gerovės siekiams.

Organizacijos veikloje gali dalyvauti visi mokslininkai, nepriklausomai nuo jų specializacijos, darbo vietos, užimamų pareigų ar turimų mokslo vardų.

1995 metais įsteigtas Mokslininkų sąjungos institutas.

Lietuvos mokslininkų sąjunga turi savo interneto svetainę. Ją administruoja Valentas Daniūnas, o mokslo renginių skyrelį tvarko Emilis Urba.

Leidyba

Periodika:

• Dvisavaitinis mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“.

Elektroniniai leidiniai:

• „Mokslo naujienos internete 2012-02-15 iš Wayback Machine projekto.“ – mokslinės informacijos ir naujienų agentūra internete.
• Lietuvių klasikinės literatūros antologija 2007-06-29 iš Wayback Machine projekto. – klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos, kuriamos UNESCO iniciatyva, dalis. Lietuvių klasikinės literatūros antologija apima 64 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros.

Struktūra

Lietuvos mokslininkų sąjungą sudaro nariai, kuriais gali būti Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Sąjungos nariais gali būti mokslininkai ir kiti mokslo kūrėjai (asmenys, dirbantys mokslinį darbą) bei mokslininkų organizacijos. Narystė nesiejama su tautybe, religija, politinėmis pažiūromis. Dokumentas, patvirtinantis fizinio asmens narystę, yra Lietuvos mokslininkų sąjungos nario pažymėjimas.

Lietuvos mokslininkų sąjungą taip pat sudaro skyriai. Skyriai – savarankiški juridiniai dariniai, susikūrę remiantis profesiniu, teritoriniu ar kitu visuomeniniu principu. Kitos Lietuvos ir su ja susijusios mokslininkų organizacijos taip pat kviečiamos asocijuotis su Lietuvos mokslininkų sąjunga ir prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo. Visų asocijuotų kolektyvinių Lietuvos mokslininkų sąjungos narių vadovai kartu yra ir sąjungos tarybos – aukščiausio kolegialaus valdymo organo – nariai.

Šiuo metu Lietuvos mokslininkų sąjunga jungia 23 juridiškai savarankiškas mokslininkų organizacijas ir 5 Lietuvos mokslininkų sąjungos grupes. Visų savo struktūrinių padalinių pastangomis Lietuvos mokslininkų sąjunga rengia simpoziumus, konferencijas, organizuoja kūrybinį bendradarbiavimą, viešas diskusijas, bendradarbiauja su kitų valstybių mokslininkais, jų organizacijomis.

Nuorodos

• Lietuvos mokslininkų sąjungos svetainė
• Mokslininkų sąjungos instituto svetainė
• Laikraščio „Mokslo Lietuva“ svetainė