54 51 20 š pl 24 02 46 r ilg 54 855576 š pl 24 046018 r ilg 54 855576 24 046018 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centr

54°51′20″š. pl. 24°02′46″r. ilg. / 54.855576°š. pl. 24.046018°r. ilg. / 54.855576; 24.046018

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas

Forma	mokslo įstaiga
Pramonė	miškotyros ir aplinkotyros moksliniai ir taikomieji tyrimai
Centrinė būstinė	Liepų g. 1, 53101 Girionys, Kauno r.
Svarbiausi darbuotojai	Marius Aleinikovas (direktorius)
Tinklalapis	http://www.mi.lt

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas (nuo 2010 m., anksčiau Lietuvos miškų institutas) – miškotyros ir miško ekologinių tyrimų centras, įsikūręs Liepų g. 1, Girionyse, Kauno rajone.

Istorija

Įkurtas 1950 m. Kaune, 1963 m. perkeltas į Girionis. Nuo 1995 m. institutas yra tarptautinės miškų tyrimo organizacijų sąjungos narys, bendradarbiauja su Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir kt. gretimų šalių institutais. Turi miškotyros (dalis – su VDU Žemės ūkio akademija) bei ekologijos ir aplinkotyros (dalis – su VDU Gamtos mokslų fakultetu) doktorantūrą.

Struktūra

Turi 6 mokslinius padalinius: Miškininkystės, Ekologijos, Genetikos ir selekcijos, Miško apsaugos ir medžioklėtyros, Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriai bei Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija. Yra biblioteka. Įvairiems bandymams atlikti institutas Lietuvos miškuose turi įrengęs 500 stacionarių tyrimo objektų, daugiausia – Dubravos miškų urėdijoje, 13 ha arboretumą, 76 ha medelyną, 5 miškų tyrimo punktus.

Veikla

Mokslinės veiklos svarbiausios kryptys: molekulinės genetikos duomenimis pagrįstos biotechnologijos, miško medžių selekcija, genetinių išteklių saugojimas, miškų tvarkymo bendrieji nuostatai, mokslinių rezultatų taikymas miškų ūkyje ir aplinkosaugoje, mokslinės ir techninės informacijos skleidimas. Institutas vykdo iš valstybės biudžeto finansuojamus tyrimus pagal 4 pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis:

Miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;
Miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;
Miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai;
Miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.

Institutas dalyvauja Nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo tyrimo programose ir projektuose, vykdo užsakomuosius mokslo darbus bei mokslo taikomąją veiklą, leidžia mokslo žurnalus „Miškininkystė“ (1956–1989 m. „Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto darbai“, 1989–1993 m. „Miškų ūkis“, nuo 1994 m. „Miškininkystė“) ir „“, mokslines monografijas, rekomendacijas, informacines ir kt. publikacijas, rengia miškotyros ir miško ekologijos mokslo daktarus (doktorantūros studijos), steigia eksperimentinius objektus, kuria įvairias duomenų bazes, dalyvauja formuojant miškų politiką, rengiant įstatymus ir poįstatyminius aktus, rengia mokslines ir gamybines konferencijas, seminarus ir kursus, bibliotekoje kaupia miškotyros ir miško ekologijos publikacijas, atlieka įvairių paraiškų ir projektų ekspertizę, konsultuoja miškininkus ir miško savininkus ir kt.

Direktoriai

Antanas Kvedaras – 1950–1961 m.
Mikalojus Lukinas – 1961–1970 m.
Leonardas Kairiūkštis – 1970–1984 m., 1988–1992 m.
– 1984–1988 m.
Albertas Vasiliauskas – 1992–1994 m.
Stasys Karazija – 1994–1997 m.
Remigijus Ozolinčius – 1997–2013 m.
Marius Aleinikovas – nuo 2013 m.

Šaltiniai

Remigijus Ozolinčius. Lietuvos miškų institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 274 psl.

Nuorodos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto internetinė svetainė
„Miškininkystė“ 2006-09-07 iš Wayback Machine projekto.
„Baltic Forestry“ 2006-10-10 iš Wayback Machine projekto.

[1] Remigijus Ozolinčius. Lietuvos miškų institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 274 psl.