Lietuvos medicinos biblioteka

Lietuvos medicinos biblioteka – didžiausia Lietuvos biomedicinos ir jai artimų mokslų biblioteka Vilniuje, Kaštonų g. 7.

Lietuvos medicinos bibliotekos fasadas (Kaštonų g. 7)

Istorija

1941 m. Vilniuje įkurta Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka. 1941–1944 m. ji buvo uždaryta, 1944–1952 m. Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka, 1952–1990 m. Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka, nuo 1990 m. Lietuvos medicinos biblioteka. Pradinį fondą sudarė gydytojų dovanotos asmeninės bibliotekos. Per Antrąjį pasaulinį karą bibliotekos fondas buvo išgrobstytas ar sunaikintas. Nuo 1945 m. fondus papildė Kauno medicinos instituto, Maskvos, Charkovo ir tarybinių respublikų mokslinių medicinos ir mokslo tyrimų institutų bibliotekų dokumentai, asmeninės bibliotekos, kurias perdavė Vytautas Girdzijauskas, Liubomiras Laucevičius, Tomas Kairiūkštis, Chackelis Kibarskis, ir kiti. 1946–1951 m. bibliotekos 11 000 užsienio medicinos knygų ir žurnalų paimta į uždarus specialiuosius fondus.

Nuo 1993 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono dokumentacijos centras, nuo 1994 m. PSO depozitinė biblioteka. Priklauso nuo 2002 m. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai. Turi 6 filialus: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Vilniaus universiteto vaikų, Panevėžio ir Klaipėdos ligoninėse, Higienos institute ir Vilniaus universiteto Onkologijos institute.

Fondai

Lietuvos medicinos biblioteka kaupia ir teikia medicinos informaciją vartotojams, dalyvauja įgyvendinant valstybės sveikatos programas, saugo rašytinį Lietuvos medicinos mokslo paveldą. Fondus sudaro 201 510 pavadinimų 707 612 dokumentų, iš jų – 667 800 knygų ir serijinių leidinių, 25 600 mikroformų, 13 820 garso ir vaizdo, 308 elektronikos dokumentų (2007 m.).

Saugomi senosios medicinos literatūros paminklai – 5000 egz.: XVI a. – XX a. pr. enciklopedijos, žinynai, vadovėliai, monografijos, seniausios Lietuvoje (Vilniuje) išspausdintos medicinos knygos S. Simonijaus „Medicinos ir gamtamoksliniai komentarai“ (Commentariola medica et physica 1584 m.) kopija. Veikalai, kuriuos parašė Lietuvos medikai Petras Avižonis, Jonas Kairiūkštis, Vladas Kuzma, Vladas Lašas, Pranas Mažylis ir kiti.

Leidyba

Leidžia literatūros rodykles nuo 1948 m. „Nauja medicinos literatūra“, nuo 1995 m. – „Pasaulio sveikatos organizacijos leidiniai Lietuvos medicinos bibliotekoje“, nuo 1958 m. – periodinių leidinių rodyklę „Medicinos periodika“, nuo 2005 m. – „Ekspresinformacija“ apie kaupiamus leidinius. Nuo 1996 m. rengia biobibliografijas, nuo 2002 m. teminės bibliografijos rodykles. Parengė nacionalinės medicinos bibliografijos leidinį „Lietuviškoji medicininė literatūra“ (iki 2007 m. išleista 11 t. spaudoje 1940–1983 m. paskelbtų Lietuvos medikų darbų). Yra metodinis, konsultacinis šalies medicinos 30 bibliotekų (2008 m.) centras.

Direktoriai

• Stasys Čepulis – 1944–1946 m.
•  – 1946–1951 m.
• V. Gutauskas – 1951–1958 m.
• V. Žilinskienė-Lukoševičienė – 1958–1968 m.
• S. Liudkevičienė – 1968–1973 m.
• A. Rėkuvienė – 1973–1990 m.
•  – nuo 1990 m.

Šaltiniai

1. Lietuvos medicinos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 269 psl.

Nuorodos

• Lietuvos medicinos biblioteka