Lietuvos aklųjų draugija

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga
Trumpinys	LASS
Tipas	Asociacija
Įkurta	1926 m.
Vieta	Vilnius
Vadovas (-ė)	Paulius Kalvelis
Svetainė	http://www.lass.lt/

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, LASS – visuomeninė organizacija, ginanti asmenis su regos negalia ir atstovaujanti jų interesus, sprendžianti savo narių socialinės integracijos visuomenėje problemas. Savo gretose 2023 m. sausio 1 d. LASS jungė 5252 narį.

Istorija

Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininku laikomas rašytojas, muzikantas, Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys. Svarbesni organizacijos gyvavimo istorijos momentai:

• 1925 m. sausio 15 d. lenkų okupuotame Vilniuje įvyko miesto socialinės globos, sveikatos apsaugos tarnybų, gydytojų pasitarimas Vilniaus vaivadijos aklųjų globos klausimais. Numatyta sutvarkyti vaivadijoje gyvenančių aklųjų statistiką, įsigyti aklųjų švietimo įstaigai patalpas, kelti pagalbos akliesiems klausimą spaudoje.
• Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų globos ir švietimo reikalų ėmėsi Karo invalidams šelpti komitetas, vadovaujamas generolo Vlado Nagevičiaus. 1926 m. liepos 24-25 dienomis Kaune, Liaudies namų salėje, įvyko Lietuvos aklųjų I suvažiavimas. Jame dalyvavo 200 aklųjų. Suvažiavimą surengti padėjo Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, finansavęs išlaidas. Įsteigta Lietuvos aklųjų sąjunga. LAS pirmininku buvo išrinktas majoras Petras Šestakauskas.
• 1927 m. įkurtas Aklųjų institutas Kaune.
• 1930 m. įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). LAS veikla netrukus buvo sustabdyta.
• 1944 m. spalio 4 d. sovietų Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisaro įsakymu įsteigta Lietuvos aklųjų draugija (LAD).
• 1989 m. Organizacija pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).
• 1991 m. LASS tapo Europos aklųjų sąjungos nare, EBU (European Blind Union).
• 1992 m. LASS priimta lygiateise nare į Pasaulio aklųjų sąjungą, WBO (World Blind Union).
• 2011 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje paskelbti Beatričės metais, pažymint Lietuvos kamerinio dainavimo pradininkės ir šio žanro puoselėtojos liaudies artistės Beatričės Grincevičiūtės gimimo 100-ąją sukaktį.

Veikla

LASS filialuose teikiamos tiek bendrosios, tiek specialiosios paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, aprūpinimas drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmens higienos ir priežiūros paslaugos. Taip pat, esant poreikiui, teikiama pagalba į namus, ugdomi kasdieninio gyvenimo įgūdžiai, teikiama palydovo paslauga. Kitos veiklos sritys:

• bendradarbiauja su LR Seimu, Vyriausybe, savivaldos institucijomis, ruošiant įstatymus, kuriuose būtų atsižvelgiama asmenų su regos negalia interesus, dalyvauja Neįgaliųjų reikalų tarybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų reikalų departamento darbe;
• su labdaros ir paramos fondais rengia materialinės paramos ir humanitarinio pobūdžio programas, organizuoja globą ir paramą senyvo amžiaus, ligotiems, vienišiems savo nariams;
• bendradarbiauja su užsienio aklųjų organizacijomis bei fondais;
• įvairiais būdais skleidžia informaciją apie neregių ir silpnaregių gyvenimą, jiems iškylančias problemas: leidžia mėnraštį „Mūsų žodis“, kitus informacinius leidinius, mini baltosios lazdelės dieną ir t. t.;
• skatina darbinę ir kultūrinę žmonių su regos negalia integraciją;
• rūpinasi viešosios fizinės aplinkos pritaikymu, informacijos prieinamumo palengvinimu.

Šaltiniai

1. „LASS Istorija – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“. lass.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-14.

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• LASS 85-ųjų veiklos metinių ir Tarptautinės baltosios lazdelės dienos paminėjimas LR Seime